Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Gyvenimas toks...
Nelegali pesticidų prekyba internete: nuo „Amazon“ iki lietuviškų skelbimų portalų
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius / JAV. Pasaulyje nelegaliai pesticidų prekybai naudojamos garsios internetinės prekybos platformos, nelegali jų prekyba internetu klesti ir Lietuvoje, ypač socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ir skelbimų portaluose.

Naują ataskaitą apie nelegalią prekybą pesticidais elektroninės prekybos platformose paskelbė Tarptautinis kovos su neteisėta prekyba aljansas (TRACIT).

E. prekybos platformos nesisaugo nuo nusikalstamos prekybos

TRACIT sukurta darbo grupė siekė išnagrinėti internetinės prekybos platformų struktūrinius pažeidžiamumus, kuriais gali pasinaudoti nusikaltėliai, siekdami parduoti neteisėtus pesticidus internetu.

Bioversija 2024 04 26 m7

Aljanso pateiktoje ataskaitoje apžvelgta, kokie neteisėti pesticidai rasti 12 pagrindinių pasaulio e. prekybos platformų: nuo „Amazon“, „eBay“ ir „Alibaba“ iki „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“. 

„Nelegalių pesticidų skverbimąsi į žemės ūkio produktų tiekimo grandines lemia prekyba internetu ir platinimas per pagrindines e. prekybos platformas visame pasaulyje.

Šios platformos tapo tiesioginiais nelegalių pesticidų tiekimo ūkininkams kanalais, nesilaikant reguliavimo ir saugos kontrolės priemonių ir keliant trigubą grėsmę visuomenės sveikatai, maisto saugumui ir aplinkai", – TRACIT pranešime teigia aljanso vadovas Jeffrey’is Hardy’is (Džefris Hardis).

Kaip pranešime antrina TRACIT programų direktorius Suriya Padmanaabhan’as (Surija Padmanabhanas), nusikaltėliai jau daugelį metų naudojasi e. prekybos platformomis, kad internetu parduotų nelegalius pesticidus.

„Tai vyksta visur ir kelia nerimą. Mūsų ataskaitoje atskleidžiamos šios pažeidžiamosios vietos ir platformos raginamos sustiprinti savo priežiūrą, nacionalinių taisyklių laikymąsi ir vykdymą, kad būtų užkirstas kelias pesticidus parduoti neteisėtai", – sako S. Padmanaabhanas.

Ataskaitoje pateikiamos politinės rekomendacijos, pritaikytos įgyvendinti nacionalinėms vyriausybėms, tarpvyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, EBPO ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO), ir praktinės rekomendacijos vyriausybėms.

TRACIT atstovai siūlo e. prekybos platformoms sugriežtinti kontrolę, siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai pesticidams, nors ir neatmeta galimybės, kad tam gali prireikti vyriausybių įsitraukimo, griežtesnio e. platformų veiklos reglamentavimo. 

Nelegali prekyba klesti ir Lietuvoje

TRACIT tyrime bendradarbiavusios tarptautinės asociacijos „CropLife“ narės Lietuvoje – „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė teigia, kad nelegali prekyba internetu klesti ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir Lietuvoje.

Praėjusiais metais „CropLife Lietuva“ su partneriais atliko internetinių prekybos vietų Lietuvoje analizę, kurios metu išanalizavo keliolika skirtingų prekybos vietų: oficialias platintojų elektronines prekybos svetaines, skelbimų portalus ir viešas socialinių tinklų grupes bei prekybos vietas.

„Prasčiausia situacija – socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose. Tyrėjai įvertino pardavimų skelbimus devyniose „Facebook“ grupėse ir nustatė, kad čia visi įrašai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Daugiau nei pusė šių įrašų skelbė apie parduodamus neregistruotus, t. y. Lietuvoje draudžiamus naudoti augalų apsaugos produktus, o 14 proc., sprendžiant pagal patalpintus vaizdus, labai tikėtina, yra suklastoti produktai. Dar 7 proc. įrašų prekeiviai siūlė įsigyti niekada Lietuvoje neregistruotų produktų.

Nors skelbimų portaluose situacija kiek geresnė, čia taip pat 6 iš 10 įrašų pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dažniausiai parduodant Lietuvoje uždraustus pesticidus“, – tyrimo rezultatus komentavo Z. Varanavičienė.

Pasak jos, nelegali prekyba daro ne tik didelę finansinę žalą, bet ir kenkia aplinkai, maisto saugumui, kartu ir žmonių sveikatai.

„Ne paslaptis, kad įsigyti uždraustų, pavojingų ar suklastotų produktų Lietuvoje nesudėtinga, o internetinė prekyba yra ta erdvė, kurioje kontrolės itin trūksta, siekiant apsaugoti vartotojus nuo kenksmingų pesticidų patekimo į gyventojų lėkštes“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Ji tikisi, kad situaciją kiek pakeis 2022 m. priimtas Skaitmeninių paslaugų rinkos reglamentas (angl. Digital Services Act), kuris įsigaliojo šių metų vasarį. Šis teisės aktas numato daugiau pareigų interneto svetainių talpinimo paslaugų tiekėjams ir įpareigoja juos domėtis, ką ir kam parduoda jų klientai.

„Tai nuteikia viltingai ir galima tikėtis didesnės tvarkos mūsų elektroninėje erdvėje, vykdant prekybą įvairios paskirties cheminiais mišiniais“, – sako Z. Varanavičienė.

Skaičiuojama, jog iki penktadalio Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali: uždrausta, suklastota ar falsifikuota.

Parengta: pagal „CropLife Lietuva“ inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos