Muilą gamina pagal močiučių receptus
2013-07-31

Ukmergė. Tikriausiai neatsiras prieštaraujančiųjų, kad muilas – tai tas produktas, be kurio neapsieiname kiekvieną dieną. Parduotuvėse galima rasti kuo įvairiausio muilo– kvepiančio levandomis, pakalnutėmis, obuoliais. Dėl tokios gausios pasiūlos gali pasirodyti, kad nusprendus imtis muilo gaminimo verslo, jis pasmerktas iš anksto. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo muilo gaminimo amato puoselėtoja Virginija Zvolinskaitė tikisi, kad taip neatsitiks.

Moteris nėra garantuota, jog verslas nežlugs, kaip niekas negali būti įsitikinęs. „Tačiau blogiausia – nebandyti ir nedaryti“, – svarsto pašnekovė.

Senuosius amatus atgaivina Virginija Zvolinskaitė. Jos naminis muilas – tik iš natūralių lietuviškų produktų

Daug metų su cheminėmis medžiagomis dirbusi Virginija žino ne tik jų teigiamas, bet ir pačias blogiausias puses. Sako, kad naminio muilo gamybos ėmėsi norėdama rasti alternatyvą kitoms nekvėpintoms prausimosi priemonėms. „Tikrai bjauru, kai nusiplovus rankas ir sėdus valgyti, sumuštinis su dešra kvepia alyvomis“, – pastebi ji.

Virginija ėmėsi gaminti muilą pagal senuosius receptus. Ne vieną močiutę, menančią laikus, kai muilą moterys namie virdavo, pakalbino, ne vieną jų receptą užsirašė. Pradėjusi virti muilą amatininkė įsitikino – reikia pačiam „ranką ir akį atkalti“. Kol įgundi, kiek laiko virti, kada į verdamus riebalus šarmą pilti.

Pavadino savo gaminį naminiu muilu, nes būtent taip jis ir yra gaminamas – namuose, kaimo sodyboje. Virginija laiko negaišta net dalyvaudama mugėse – lauželį susikūrusi muilo išsiverda. Ir puikią edukacinę pamokėlę susidomėjusiesiems surengia, ir jau pagamintą produktą iš renginio parsiveža.

Virginija muilą verda ne tik iš natūralių produktų, bet tam būtent naudoja lietuviškus. „Kuo puikiausiai tinka lietuviškos kiaulės taukai, odelės, kitos riebios dalys, avytės lajus, sviestas. Turėjau grietinės jau kiek apkartusios, valgiui nebetinkamos, pabandžiau išvirti muilą – kuo puikiausias išėjo“, – pasakoja ji. Progai pasitaikius, visada randa laiko paeksperimentuoti su įvairiais taukais.

Ji nededa į savo gaminį jokių iš svečių kraštų atvežtų eterinių aliejų, kitokių kvapų. Pripažįsta, kad pirkėjai, neužuodę kvapo, jei nenusivilia, tai tikrai nustemba. Todėl pastaruoju metu Virginija pradėjo dėti į muilą darželyje augančios mėtos. Tiesiog įdomu pabandyti, ar ilgai kvapas laikysis ir kaip pirkėjai, pripratę prie stiprių sintetinių kvapų, jį užuos.

„Mano gaminti muilai yra tai, ko močiutės mokė savo dukras, anūkes. Senais laikais buvo įprastas naminis darbas – išsivirti muilo“, – pasakoja pašnekovė.

MŪ inf.

LYTAGRA 19 07 04 mob
Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai