Laikraščių leidėjas braškes augina nuo vaikystės
2014-06-13

Lazdijai. Bajoriškės kaimo ūkininkas Kęstutis Matulevičius augina braškes, topinambus, bulves,  avietes,  javus, mėsinius galvijus galovėjus bei avis. Ir dar yra įmonės „Ryto žvaigždė“ savininkas - dviejų laikraščių („Lazdijų žvaigždė“ ir „Lazdijų reklama“) redaktorius.

Daugelis kraštiečių stebisi tokiu jo darbštumu, tvirtindami, kad Lietuva klestėtų, jei visi taip uoliai triūstų. Juk ne paslaptis dabar nemaža dalis kaime gyvenančių dzūkų  labai „pamėgo" socialines pašalpas. Per Sekmines kaimo šventės organizatoriai nesurado nė vienos žalmargės, todėl vainiku papuošė ožką.

Ūkininkavimo K. Matulevičius nevadina verslu. Sako, kad tai - jo pomėgis. „Vieni žvejoja, kiti medžioja, grybauja ar keliauja. O jam mieliausias užsiėmimas - rūpintis braškėmis, visu savo mišriu ūkiu. Be to, ūkininkauti padeda gimtinėje, Šapurų kaime gyvenantis brolis Mindaugas, mama Teresė Matulevičienė, buvusi Viktarino medicinos punkto felčerė, jau išėjusi į užtarnautą poilsį. Moteris irgi puoselėja nemažą plotą braškių, aviečių, rūpinasi avimis.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Brolis Mindaugas augina javus. Be jo pagalbos neišsiverstų ir prižiūrint mėsinius galvijus. Vasarą, pasak Kęstučio, galovėjai, aptverti elektriniu piemeniu, ganosi šalia braškyno esančiose pievose, todėl daug dėmesio nereikalauja. Užtat žiemą mėsiniams galvijams tenka skirti kur kas daugiau laiko - pašerti, prižiūrėti, kad visada būtų vandens, kad jis neužšaltų. Kaip smulkus ūkininkas K. Matulevičius dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas". Nacionalinė mokėjimo agentūra pernai jam skyrė paramą pagal šią priemonę.

Galovėjus ūkininkas laiko dėl grožio, nes galvijai puošia Viktarino kaime įsigytos sodybos aplinką bei nuėda deklaruojamų pievų žolę

Už gautą ES ir valstybės paramą įsigijo šieno šiaudų presą. Mėsinius galvijus žiemą jis šeria šienu ir papildomai duoda įvairių grūdų miltų.  Užaugintus 8-9 mėnesių veršelius Kęstutis sakė parduodantis maždaug už 2 tūkstančius litų privatiems pirkėjams pagal skelbimą. Neseniai vieną nupirko ūkininkas iš Kėdainių rajono. Telyčaites, anot jo, galima parduoti dar brangiau - už 3000-3500 Lt.

Pirkėjai jau domisi ir dar nelabai populiariomis jo auginamomis daržovėmis - topinambais, kurie labai naudingi sveikatai, nes  reguliuoja kraujo spaudimą, stiprina organizmo imunitetą. Tuoj ūkininkas ir realizuos ankstyvąsias Vineta ir Preston bulves.

K. Matulevičius dar augina ir sliekus. Jie komposto dėžėje virtuvės, sodo bei daržo atliekas paverčia švariomis organinėmis trąšomis. Gautu skystu biohumusu ūkininkas laisto augalus.

Planuoja gaminti braškių sultis

Visgi iš visų ūkininkavimo sričių jam mieliausia, kaip pats pripažino, braškininkystė, kuri jau nuo mažens įaugusi į kraują.

K. Matulevičius braškes auginti pradėjo nuo 5-6 metų. Turėjo savo lysvę ir pats jas prižiūrėjo. Besimokydamas Leipalingio vidurinėje mokykloje, savo pomėgio neatsisakė ir pamažu didino braškių plotus. Daigų parsivežė iš  1996 m Lietuvos žemės ūkio parodoje pripažinto geriausio tų metų braškių augintojo leipalingiečio Algimanto Zdanavičiaus.

Savo verslą pradėjo nuo Polka veislės uogų auginimo. Vėliau augino apie 20 veislių uogakrūmių ir stebėjo, kurios uogos skaniausios, derlingiausios. Be Polka veislės augina Saliut, Pandora, Vikat, Induka, Lambda, Marmolada, Senga Sengana, Dukat, Kama ir kitas. Visgi pačios geriausios, K. Matulevičiaus nuomone, yra Polka ir Sonata. Pastarosios daigų jam net iš Danijos parvežė krikštatėvis. Nemažai veislių įsigijęs iš Lietuvos braškių augintojų asociacijos vadovo Vido Juodsnukio.

Šiemetinis uogų derlius, kaip sakė jų augintojas, bus mažesnis, kadangi balandžio mėnesį buvo labai šilta, po to paspaudus nemažam šaltukui (iki - 6-9 laipsnių), nušalo ankstyvųjų veislių braškės Venta, Kent. Šalnos pakenkė  apie 20-30 proc. braškių. Prognozuoti, kokį nuostolį dėl to patirs, ūkininkas  nesiryžo.

Anot Kęstučio, ant krūmų likusios uogos bus didesnės, bus lengviau jas skinti. Taigi nuostolis esą sąlyginis dalykas. Prieš ketverius metus dėl nepalankų oro sąlygų - dažno lietaus ir šalto oro - braškyne uogų taip pat buvo mažiau, bet jos derėjo rekordinio dydžio. Vienos  Vikat veislės braškės skersmuo siekė net 6,7 centimetro, o svoris - 58 gramus.

Nokstančios braškės - dar vagose

Braškes K. Matulevičius augina Bajoriškės ir Viktarino kaime 0,67 ha plote. Jas ravi bent 2-3 kartus kauptukais,  vėliau  rankiniu frezu, po to tarpuvagius purena traktoriuku. Kai kuriuos tarpuvagius ūkininkas išklojęs šiaudais, kitus - tamsia plėvele. Vyriškis pastebėjo, kad uogos, augančios tarp šiaudų prinoksta vėliau, nes jie atspindi saulės šviesą.

Braškyne yra ir žolių. Jo teigimu, braškės būna skaniausios, kai auga kartu su žolėmis. Esą jos konkuruodamos su pastarosiomis, pasiima iš dirvožemio vertingiausias medžiagas. Tokios nuomonės yra  ir Lietuvos braškių augintojų asociacijos vadovas Vidas Juodsnukis. Tuo tarpu mama savo auginamas braškes, Kęstučio teigimu, yra tiesiog iščiustijusi - dirba prie jų vasaros metu kone kasdien.

Braškes ūkininkas tręšia kompleksinėmis trąšomis tik du kartus - prieš sodinimą ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, jau nuėmus derlių. Lapų braškių augintojas sakė nepjaunantis

Užaugintas uogas K. Matulevičius realizuoja namuose. Klientai patys jų užsisako ir atvyksta pasiimti. Ne tik vietiniai, bet ir poilsiautojai iš Vilniaus, Kauno, kitų didžiųjų miestų. „Pernai bandėme uogas pardavinėti ir Lazdijų mieste, prie prekybos centro. Deja, kai kurie žmonės laidė replikas, esą mes prekiaujame lenkiška produkcija. Sunku įrodyti savo tiesą, kai Lenkija yra pasiekiama ranka", - teigė K. Matulevičius, parduodantis ne tik uogas, bet ir braškių daigus.

K. Matulevičius studijuoja Aleksandro Stulginskio universitete agronomiją. „Labai svarbu kaip studijų metu įgytas žinias panaudosi. Jei kūrybiškai - gausi puikų kūrinį. Kiekviena auginama kultūra kiekvienais metais būna vis kitokia", - teigė ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai