Kiaulių augintojai pins vyžas?
2014-05-23

Vilnius. Alytaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonų ūkininkai, vykdantys veiklą afrikinio kiaulių maro apsaugos zonoje, ne mažiau kaip metus negalės kiaulių auginimo. Vietoj to šio krašto žemdirbiams siūloma rinktis veiklą, susijusią su tradicinių amatų plėtra, ir siūloma parama. Kiaulių augintojai vadina tai utopija.

Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 m. programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" rinkimą. Šia parama gali pasinaudoti ūkininkai, kaimo gyventojai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės pareiškėjai daugiau kaip vienus metus veiklą vykdantys apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje. Paraiškos priimamos iki birželio 27 d.

Pareiškėjai turi būti nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą, kurios dydis 2014 m. sausio 1 d. už praėjusiųjų metų laikotarpį turi būti prilyginamas ne mažiau kaip 2 EDV.

Vaderstad 12 05

Ūkininkai ir įmonės gali pretenduoti į ne didesnę kaip 260 tūkst. Lt paramą, o kaimo gyventojams parama vienam projektui negali viršyti 207 tūkst. Lt. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 690,6 tūkst. Lt.

Didžiausios paramos gali tikėtis pareiškėjai, kurių projektai tiesiogiai susiję su tradicinių amatų puoselėjimu ar tautinio paveldo produkcijos gamyba. Tokiu atveju finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jei pareiškėjas renkasi vieną ar kelias naujas veiklas, kurios nėra tradicinių amatų kūrimas ir (arba) plėtra, parama finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų projekto išlaidų.

„Tai deklaratyvi politika, kuri mažai susijusi su kiaulių augintojais", - iniciatyvą buferinei zonai gaivinti įvertino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas.

Jo žodžiais, jei žmogus laikė vieną ar dvi kiaules, jis nėra kiaulių augintojas. „To, kuris turi vieną gėlę vazone, irgi nevadiname gėlininku. Stambieji ūkiai juk nepradės pinti vyžų. Be to, jais mažai kas domisi. Vienintelė reali paramos forma kiaulininkystės ūkiams - žemės ūkio valdų modernizavimas arba investicijos į materialųjį turtą, kurios dar tik ateina. Apskritai kiaulininkystė Lietuvoje nesiplečia, tai rodo statistikos skaičiai ir į šalį įvežami kiaulienos kiekiai", - teigia A. Baravykas.

Pasak LKAA direktoriaus, asmenys, kurie laiko iki dešimties kiaulių, nėra profesionalūs augintojai, jie tai daro tradiciškai dėl socialinių priežasčių. „Gal jiems ta parama ir bus naudinga, nes leis susikurti darbo vietą. Tačiau ką daryti gamybą uždariusiame komplekse, viešbučio jame juk nesteigsi", - pastebi pašnekovas.

Panašios nuomonės yra ir Panemuninkų kaime 900 kiaulių laikanti ūkininkė Laima Neveckienė. Kai Alytaus rajone buvo nustatytas afrikinio maro atvejis, ji sustiprino ūkio kontrolę. Kadangi biologinio saugumo priemonių reikalavimų L. Neveckienės ūkyje buvo laikomasi iki tol, ūkininkė galėjo tęsti savo veiklą ir iki šiol augina kiaules.

„Kokias veiklas išvystysi kiaulininkystės ūkyje? Kol kas apie tai negalvojau, nes bėda aplenkė. Džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi. Jei būtų tekę atsisakyti kiaulių, tikriausiai nesiryžčiau ką nors auginti. Fermą galėtum pritaikyti nebent paukščiams, tačiau tam reikalingos didžiulės investicijos. Aišku, galėtum imtis avininkystės, tačiau yra kita medalio pusė - reikia turėti nemažus plotus pievų, o mes esame mažažemiai", - argumentus, kad imtis alternatyvios veiklos nėra paprasta, vardija L. Neveckienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai