„Kiauliškiems“ reikalams gali prireikti 5 mln. litų
2013-07-26

Vilnius. Lietuvai saugantis afrikinio kiaulių maro užkrato ir pasienyje su Baltarusija ketinant naikinti žmonių laikomas kiaules, kompensacijoms gali prireikti apie 5 mln. litų. Kiaulių naikinimą 10 kilometrų nuo sienos su Baltarusija inicijavusios Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas (nuotr.) sako, kad tai turėtų ilgalaikės įtakos, saugant šalį nuo agresyvios ligos.

„Skaičiavimai kol kas yra grubūs, reikėtų suskaičiuoti tiksliau. Mes manome, jei pasienyje būtų sunaikinta apie 10 tūkst. kiaulių, kurių viena vidutiniškai sveria apie 100 kilogramų, tam gali reikėti apie 5 mln. litų, nes gyvo svorio kilogramo kaina yra apie 5 litai", - teigė A. Baravykas.

Pasak jo, tokios priemonės būtų taikomos tik pavieniams kiaulių augintojams. Ūkiuose, kur laikoma 100 ir daugiau kiaulių, jos nebūtų naikinamos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Didesnius augintojus lengviau sukontroliuoti, kaip stipriai jie laikosi biosaugos reikalavimų", - sakė A. Baravykas. Jo teigimu, pasienyje suskaičiuojama apie 1,7 tūkst. žmonių, auginančių vos po kelias kiaules.

„Jei iniciatyva bus patvirtinta, mes siekiame, kad viskas vyktų humaniškai - žmonės pasiruoštų, nebūtų prievartos. Tos kiaulės yra neužkrėstos, jų mėsa nebūtų sunaikinta ir ją būtų galima sunaudoti. Mūsų nuomone, kartu žmonės turėtų prisiimti įsipareigojimus tam tikrą laikotarpį neauginti kiaulių. Tačiau jie galėtų auginti karves, ožkas, paukščius. Tai būtų efektyvi ilgalaikė priemonė saugantis afrikinio kiaulių maro", - sakė A.Baravykas.

Jo teigimu, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija savo pasiūlymus pateikė Vyriausybei, taip pat Europos Komisijai dėl būtinybės pasienyje įkurti buferinę zoną.

Maisto ir veterinarijos tarnyba prašo EK skirti Lietuvai 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos kovai su afrikinio kiaulių maro užkratu Baltarusijoje. Iš jos 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) ketinama panaudoti gyvūnų tvorai pasienyje su Baltarusija.

Baltijos šalys ir Lenkija turi laikytis drauge

Baltijos šalys ir Lenkija privalo griežtinti priemones kovojant su agresyvaus afrikinio kiaulių maro plitimu, teigia Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Ketvirtadienį Minske, susitikime su Rusijos ir Baltarusijos veterinarijos tarnybų vadovais bei valdžios pareigūnais dalyvavęs J. Milius sakė, kad Baltarusijoje patvirtinti du oficialūs afrikinio kiaulių maro židiniai, kurie jau yra likviduoti. Jo teigimu, kitos Baltijos šalys ir Lenkija turėtų imtis Lietuvos naudojamų prevencinių veiksmų, nes jose prevencija yra siauresnė ir silpnesnė.

„Baltarusija dabar yra suskirstyta į dvi saugumo zonas, ribojamas gyvūnų judėjimas, maisto prekių gabenimas ir laikymas. Prezidento įsakymu, šalyje per dieną sumedžiojama 500-1000 šernų, kurie yra užkasami. Svarstoma uždrausti gyventojams visoje šalyje laikyti kiaules", - sakė J. Milius.

Jo teigimu, Baltarusijos pramoniniuose kompleksuose yra laikoma apie 3,5 mln. kiaulių, todėl pirmiausiai norima apsaugoti jas.

„Liberalumo tokioje situacijoje negali būti, nes užkratas yra labai gyvybingas - šaldytoje mėsoje jis išsilaiko iki šešerių metų, sūdytoje - iki vienerių metų. Ligos plitimas labai priklauso ir nuo žmogiškojo faktoriaus. Baltarusijos pareigūnai susitikime pranešė, kad tikrina ir gyventojų šaldytuvus - jei juose randama mėsos, ji paimama ir sunaikinama", - sakė J.Milius.

Pasak jo, susitikime Minske buvo pristatyta Rusijos mokslininkų prognozė, kad afrikinis kiaulių maras išplis į Baltijos šalis ir Lenkiją, o per Ukrainą - į Vengriją ir Austriją.

„Kitą pirmadienį Vilniuje susitinkame Baltijos šalių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai ir svarstysime prevencijos veiksmus, nes kai kuriose šių šalių netgi neuždraustas pašarų įvežimas. Sieksime, kad priemonės būtų griežtinamos", - teigė J.Milius.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai