Kelius blokavusių žemdirbių teismai gali atnešti naujų akcijų bangą
2004-02-18

Vilnius, vasario 18 d. Kelius blokavusių žemdirbių atstovai prašo nutraukti baudžiamąją bylą dėl riaušių organizavimo, kurią ketvirtadienį planuojama nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme.

Nors tokius prašymus ikiteisminio tyrimo metu atmetė ir policija, ir Generalinė prokuratūra, ir bylą nagrinėsiantis teisėjas Kęstutis Gudynas, žemdirbių atstovai įsitikinę, kad jokių kriminalinių nusikaltimų nepadarė.

Jų žodžiais, tūkstančius valstiečių į pasienio kelius praėjusią gegužę išginė ne riaušių organizatoriai, bet žemės ūkį žlugdanti valdžios institucijų politika, nes pieno supirkimo kainos buvę dvigubai mažesnės negu savikaina.

Dojus agro 19 09 10

Lietuvos ūkininkai piketus pradėjo 2003 metų gegužės 20 dieną, o gegužės 21-22 dienomis blokavo kai kuriuos kelius, vedančius į pasienį su Latvija ir Lenkija, bei automagistralę Kaunas-Klaipėda ties įvažiavimu į uostamiestį. Dėl kelių blokados nuostolių patyrė ir gyventojai, ir vežėjai. Blokadą žemdirbiai nutraukė tik gavę Vyriausybės pažadą skirti papildomų lėšų iš biudžeto.

Teismo posėdžio dieną žemdirbių atstovai rengia mitingą prie Kauno pilies, kuriame ketina kalbėti ir apie žemės ūkio problemas, ir apie tai, kodėl teisiami aštuoni piketavusių žemdirbių atstovai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje užtikrino, kad tuo atveju, jei Lietuvos teismuose "sveikas protas nenugalės", teisybės žemdirbiai ieškos Europos žmogaus teisių teisme.

Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas neatmetė galimybės, kad žemdirbiams nepalankūs teismų sprendimai gali paskatinti naujas protesto akcijas, nes "žemdirbiai jau pakankamai subrendę, mąstantys ir jų nereikia nei agituoti, nei varyti varu - jie turi savo nuomonę ir elgiasi pagal tai".

Žemdirbių asociacijos pirmininko Jono Vilionio teigimu, "politinio susidorojimo" atveju ūkininkai tikrai nenusileis ir, esant reikalui, vėl surinks pinigų savo atstovų teisinei gynybai, kaip jau buvo padaryta rengiantis šiam teismo procesui.

Įtarimai pagal 283-iąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl riaušių organizavimo pareikšti J. Ramonui, B. Markauskui, J. Vilioniui ir dar penkiems žemdirbių atstovams: Kęstučiui Miliauskui, Artūrui Pilotai, Virginijui Mykolaičiui, Arūnui Kudrevičiui bei Irenai Guobužienei. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo riaušių organizavimo Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio ir Marijampolės rajonuose atliko Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Tačiau, kaip pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas J. Ramonas, pagal tyrimo eigą susidaro įspūdis, kad ne visi policijos komisariatai ėmėsi tyrimo savo iniciatyva.

"Pavyzdžiui, Kalvarijos policija dėl tų vadinamų riaušių mus pradėjo apklausinėti po kelių dienų, o Pasvalio policija - tik po trijų mėnesių. Kiek žinau, jie nebuvo linkę apskritai pradėti tyrimo, nes nematė tam pagrindo, bet atrodo, "kažkas skambino, prašė ar įsakinėjo", - teigė J. Ramonas.

Jo pastebėjimu, žemdirbių procesas įtartinai paspartėjo prasidėjus prezidentūros skandalui.

"Nežinau, tai sutapimas ar ne sutapimas, bet kai prasidėjo tas skandalas, skubiai buvo pradėta tvarkyti ir mūsų bylą - iš karto prokuratūra, popieriai surašomi ir atiduodama į teismą", - aiškino J. Ramonas.

Kaltinimai įtariamiesiems grindžiami 64 liudytojų parodymais. Baudžiamojoje byloje iš viso sukaupta 5 tomai medžiagos.

Tačiau, anot J. Ramono, kaltintojai tendencingai parinko vien žemdirbiams nepalankius liudytojus. Todėl žemdirbių atstovai teisme ketina prašyti apklausti daugiau liudytojų.

Jie taip pat ketina prašyti, kad į teismo posėdžius kaip atsakovai būtų kviečiami Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta.

"Mes su jais bendravom, rašėm raštus, padarėme viską, kad išvengtume mitingų, kad nebūtų išėjimų ant kelių. Bet tada, kai mes įrodinėjome, tuo metu niekas mūsų negirdėjo", - sakė J. Ramonas. Nuo 1996 metų dirbdamas Žemės ūkio rūmuose jis teigė sukaupęs liūdną patirtį: visos valdžios "nelabai girdi" raštus ir prašymus, bet, kai "lopeta ar šake pradedi mojuoti", - pradedama girdėti.

Elta

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuriam žemdirbių savivaldos finansavimo modeliui pritartumėte?
Orai