Vilnius. Neaiškus teisinis reguliavimas, galimas manipuliavimas sprendimais – tokias rizikas nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tyrusi žemės naudojimo paskirties keitimo procesus dalyje savivaldybių.

Korupcijos rizikos analizė pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo ar keitimo procesuose atlikta Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Palangos miesto ir Trakų rajono savivaldybėse.

STT teigimu, analizė parodė, kad savivaldybėse taikomi skirtingi reikalavimai žemės paskirties keitimo prašymams ir jų nagrinėjimui.

Kai kuriais atvejais prašymai buvo atmetami dėl neaiškiai suformuluotų reikalavimų, o analogiškiems prašymams kituose sklypuose buvo pritarta. Tai kelia neteisėtų susitarimų ir piktnaudžiavimo rizikas.

Be to, priimant kai kuriuos sprendimus galėjo būti manipuliuojama teritorijų planavimo dokumentų interpretacijomis. Taip pat, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, vadovaujamasi neapibrėžtais vertinimo kriterijais, o tai palieka plačias interpretavimo galimybes prašymus nagrinėjantiems specialistams bei prielaidas dirbtinėms kliūtims atsirasti.

Fiksuoti atvejai, kai prašymai buvo nagrinėjami greičiau nei numatyta, arba priešingai – iki trijų kartų ilgiau nei nustato terminai tam nesant objektyvių priežasčių. 

STT taip pat nustatė, kad kai kurios savivaldybės galimai netinkamai viešina sprendimus – kai kuriais atvejais neskelbiami atmesti prašymai, taip sudarant galimybę atitinkamiems sprendimams likti nepastebėtiems.

Pakankamai neužtikrinta ir vidinė kontrolė – kai kuriose savivaldybėse už procesų priežiūrą atsakingi tie patys darbuotojai, kurie sprendžia dėl prašymų tenkinimo.

Siekiant suvaldyti rizikas, STT siūlo nustatyti vieningą metodiką ir aiškius kriterijus visoms savivaldybėms, taip pat – privalomą prašymų teikimą tik elektroniniu būdu, nepriklausomą sprendimų peržiūrą ir viešinimą.