Kalėdos – tarp krikščioniškos ir etninės tradicijos
2019-12-25
pixabay.com nuotr.

Kaunas. Po rimties, apmąstymų, susikaupimo ir ramaus buvimo tarp artimųjų per Kūčias, su didingais „Aleliuja“ garsais ateina linksmos, šventiškos, pilnos garsų ir klegesio Kalėdos. O jose persipina senieji artimųjų, kaimynų, giminių lankymo papročiai su Išganytojo gimimo džiaugsmu.

Krikščioniškasis pasaulis gruodžio 25-ąją džiaugiasi ir švenčia, nes daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Betliejuje, tarp gyvulėlių, asketiškoje aplinkoje, globojamas Marijos ir Juozapo gimė Kristus.

Tai Išganytojo atėjimas, pakeitęs žmonijos istorijos raidą. Priėmęs žmogiškąją prigimtį Kristus tapo vienu iš mūsų. Jis paskelbė, kad visi mes esame mylimi Dievo vaikai. Todėl šis Šv. Kalėdų skelbiamos žinios džiaugsmas tvyro tikinčiųjų širdyse. Kita vertus, stengtis gyventi pagal Kristaus mokymą – tai laikytis bendražmogiškųjų vertybių.

Linas Agro2 20 04 01

Labai svarbus yra ir pats Kalėdų laukimo momentas, kai po Kūčių vakarienės tikintieji eina į Bernelių mišias. Tai pati virsmo kulminacija, kai budima laukiant įvyksiančio Stebuklo.

Kaip teigia etnologas Aleksandras Žarskus, budėjimo, o kartu ir apsauginę paskirtį atlikdavo visą laiką deganti ugnis. Tai ir aliuzija į piemenėlių, kurie patys pirmieji pamatė sužibant žvaigždę ir išgirdo viltingą žinią, laužą. Apeiginėse šventėse ugnies deginimas – tai esminės sąsajos su praeitimi ir būties nenutrūkstamumo simbolis.

Vėliau ugnies deginimo paprotį pakeitė eglutės puošimo paprotys, pirmiausia kilęs Vokietijoje.

Archaiškas persirengimas

Pranė Dundulienė knygoje „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ rašo, kad vienas iš archaiškiausių žiemos ciklo švenčių komponentų – paprotys persirenginėti nepažįstamais žmonėmis, gyvūnais ir mitinėmis būtybėmis. Persirenginėjimas ožiais, avinais, jaučiais žemdirbių kultūroje simbolizavo vaisingumą ir derlių.

Įdomiausias personažas – vaikščiojantis pakiemiais persirengėlis Dadulis, Kalėda, Kalėdų Senis, linkintis gero javų derliaus. „Anykščių r. Kurklių apylinkėse žmogus apsirengdavo išvirkščiais kailiniais, susijuosdavo rankšluosčiu, prisilipdydavo linų barzdą ir eidavo iš vieno kiemo į kitą, pasibeldęs sakydavo prakalbą, semdavo grūdų ir berdavo krikštasuolėn. <...> Po to sveikindavo, linkėdavo, giedodavo giesmes, šokdavo su vaikais ir dalydavo riešutus. Šeimininkai jį vaišindavo“, – teigia autorė.

Jonas Vaiškūnas straipsnyje „Kas slypi po Kalėdų Senelio kauke“ rašo, kad Kalėdų Senis yra ne kas kita kaip germaniškų etninių tradicijų, krikščioniškojo Šv. Mikalojaus ir šiuolaikinės kosmopolitinės komercinės reklaminės kultūros lydinys.

J. Vaiškūnas pritaria ir P. Dundulienės minčiai, kad giluminis Kalėdų Senio prototipo ištakos slypi senojoje ikikrikščioniškoje religijoje ir mitologijoje, būtent Kalėdų karnavalo papročiuose.

„Kalėdų Senio veikimo laikotarpis – prieškalėdinis laikas, Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai. Kitose Europos šalyse Kalėdų Seniu dažniausiai persirengiama gruodžio 6-ąją, Šv. Mikalojaus dieną. Visos šios datos apima tamsiausių naktų laikotarpį, kuomet pasaulis tartum pasineria į šalčio ir tamsos chaosą. Laukiama sugrįšiančios Saulės, kuri ir tegali tą tamsą bei šaltį išsklaidyti. Su žiemos saulėgrįža, kaip naujametiniu kalendorinės atskaitos tašku, susietose tradicijose – tai pagrindinių religinių naujametinių apeigų atlikimo laikas. Kadangi Saulės sugrįžimas priskirtinas kosmogoniniams vaizdiniams, o kosmogonija sudaro visų pradžios ritualų mitinį pamatą (kaip kad ryškiausiai yra parodęs M. Eliadė), tai būtent su žiemos saulėgrįža susijusiose apeigose reikėtų ir ieškoti pagrindinio kosmogoninio ritualo apraiškų“, – rašo J. Vaiškūnas.

Dar negalime pamiršti ir dainose pasirodančio Elnio Devyniaragio. Gruodžio 21-oji senovės lietuvių kalendoriuje minima kaip Jo šventė. Šią dieną būdavo sakoma, kad Elnias išbėga ir grįš tik per Kalėdas su Saule savo raguose. Ant atbėgančio Elnio Devyniaragio ragų Saulę nukala mitinis kalvis. Taip dainuojama liaudies dainose. Dainose yra užrašyta ir požymių, jog buvo tikima, kad nauja Saulė, keliaujanti per dangų, teikia dovanas. Greičiausiai turima galvoje buvo Gamtos teikiamos dovanos: šiluma, šviesa ir maistas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai