Vilnius. Nuo sausio įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai. Jais remiantis apskaičiuojamos mokestinės vertės, nustatomos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainos, apskaičiuojami mokesčiai paveldint, dovanojant turtą ir pan.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1505 verčių zonų. Tai yra 41 verčių zona daugiau, nei buvo nustatyta 2023 m. Palyginimui – 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti tokie žemėlapiai, visoje Lietuvoje tokių zonų buvo 413.

Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes taip siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.
Bendrai šalyje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su pernai,  vidutiniškai didėja 1,12 karto.

Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Neringos sav., Anykščių r. sav. ir Varėnos r. sav.  – apie 25 proc.; Palangos m. sav., Akmenės r. sav. bei Šilutės r. sav. – apie 20 proc.; mažiausiai – iki 5 proc. didėjo Alytaus m. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai augo 1,12 karto. Labiausia didėjo Klaipėdos r. ir Šilutės r. sav. – nuo 1,31 karto; Neringos sav. – 1,30 karto; Klaipėdos m. sav. – 1,16 karto; Vilniaus m. sav. – 1,20 karto; Vilniaus r. sav. – 1,17 karto; Kauno m. sav. – 1,16 karto; Kauno r. sav. – 1,21 karto; Panevėžio m. sav. ir Visagino sav. – 1,05 karto; Alytaus m. sav. – 1,02 karto).

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. Tarnybos patvirtintus žemės verčių žemėlapius Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.