Vilnius. Jei žemės ūkio bendrovės ar ūkininkai yra įkeitę savo būsimą derlių kreditoriams, parduodami derlių turi nepamiršti savo veiksmų suderinti su kreditoriumi ir gauti jo sutikimą, kitaip gali sulaukti ir civilinės, ir baudžiamosios atsakomybės.

Teisininkai, konsultuodami žemės ūkio bendroves, susidūrė su atvejais, kai bendrovės, įkeitusios derlių, vėliau pamiršta savo veiksmus suderinti su kreditoriumi, nors taip yra reikalaujama teisės aktuose. Pasitaikė atvejų, kai ūkio savininkams teko atlyginti kreditorių patirtą žalą ar net buvo pareikšti įtarimai dėl turto iššvaistymo.

Advokatų profesinės bendrijos Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai advokatas Deivis Valiulis pasakoja, kad būsimo derliaus įkeitimui taikomos kilnojamojo turto įkeitimą apibrėžiančios teisės normos. Pagal Civilinį kodeksą, įkeisti galima bet kokį kilnojamąjį turtą. Todėl kai kurie ūkininkai, norėdami kreditoriams užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, pradėjo naudoti būsimo derliaus įkeitimą.

Būsimo derliaus įkeitimo sandoris turi būti tvirtinamas notaro, nes įkeičiami pasėliai dažniausiai nėra perduodami kreditoriui valdyti. Kadangi teisės aktai būsimo derliaus kaip specifinio turto neišskiria, o bendrosios normos kartais kelia neaiškumų, todėl dažnai būsimo derliaus įkeitimas priklauso ir nuo sandorius tvirtinančių notarų taikomos praktikos.

Įkeičiant derlių gali būti įkeičiamas visas būsimas derlius arba dalis jo. Jei įkeičiamas visas derlius, ūkiui norint parduoti bet kokią jo dalį, pirmiausia reikia gauti kreditoriaus sutikimą. Pardavus šį derlių, visos gautos lėšos iš derliaus pardavimo turi būti nukreipiamos kreditoriaus reikalavimo dengimui.

Jei įkeičiama derliaus dalis, pagal Civilinį kodeksą ūkis, vykdydamas įprastą veiklą, turi teisę disponuoti derliumi taip, kad nemažėtų bendra derliaus vertė. Norint parduoti likusią derliaus dalį, veiksmai taip pat turi būti atliekami kreditoriui pritariant. Šiuo atveju svarbu kaupti ir saugoti pirminius apskaitos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokio dydžio derlius buvo nuimtas.

Teisininkai primena, kad už įkeisto derliaus panaudojimą be kreditoriaus pritarimo gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kreditorius jam padarytą žalą gali reikalauti atlyginti ne tik iš paties ūkio, bet ir iš jo vadovo ar net savininkų. Dar daugiau, dėl neteisėto įkeisto turto perleidimo gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl skolininkai - žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, - turėtų atidžiai įvertinti, ar nėra pažeidžiami įkeitimo sandoryje ūkiui nustatyti įsipareigojimai.

KI, MŪ inf.