Euras ateina po pusmečio. Kaip jį pasitikti?
2014-06-05

Kaunas. Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Kokių nepatogumų pereinamasis laikotarpis gali sukelti smulkiesiems verslininkams ir žemdirbiams, o dėl ko nerimauti nereikia?

Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas - kertinis akmuo, reguliuosiantis  lito pakeitimą euru ir reglamentuosiantis  visus  praktinius euro įvedimo klausimus. Kol buvo rengiamas šis įstatymas, įmonių, bendrovių vadovams  trūko paaiškinimo, kokie teisiniai niuansai ir administraciniai sprendimai laukia po pinigų reformos.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, euro įvedimas sukels verslui papildomų išlaidų, ir ne vien finansinių, bet ir pareikalaus papildomų laiko ir darbo sąnaudų keičiant sutartis, įstatus, sprendžiant apmokėjimo klausimus.

Dojus agro 19 09 10

Smulkiuosius verslininkus jungiančios asociacijos vadovė Zita Sorokienė teigiamai vertina tai, jog pereinant nuo lito prie euro prekiaujantiems prie laikinųjų prekybos prekystalių, pastatytų lauke turgavietėse, nereikės taikyti dvigubų kainų, tačiau reikėtų, kad tos pačios sąlygos būtų taikomos ir laikiniems statiniams.

Turgaviečių prekeiviams rūpi, kaip vyks pats grynųjų pinigų, reikalingų grąžai, keitimo procesas, ar galima bus gauti paskolą su valstybės garantija, nes apyvartinių lėšų naudojimas stabdytų verslą.

Bankai didesnių pokyčių nežada

Žemės ūkio verslo sektorius dėl grynųjų pinigų keitimo operacijų eurus keičiant litais nerimauja mažiau, nei smulkusis verslas. Žemdirbiams labiau rūpi, kaip pakis jau paimtų kreditų palūkanos, ar keisis tvarka imant kreditus eurais, kaip bus apmokestinami indėliai, laikomi bankuose, ES išmokų pervedimo klausimai?

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos Rizikos valdymo grupės vadovo Aurelijaus Cviliko, valiutos pasikeitimą pajus tik tie unijų nariai ir klientai, kurie paskolas paėmę su kintama palūkanų norma, kuri susieta su „Vilibor" - vietoje lito įvedus eurą, tokios paskolos bus susietos su „Euribor". Tradiciškai „Euribor" yra mažesnis nei „Vilibor", todėl bendra palūkanų norma tokioms paskoloms gali sumažėti.

„Žemės ūkio paskirties ir kitų paskolų suteikimo tvarka ir procedūros nesikeis - tiesiog neliks galimybės skolintis litais. Nesikeis ir paimtų žemės ūkio paskirties kreditų palūkanos - jos išliks tokios pat, kaip nustatyta sutartyse", - teigia A. Cvilikas.

DNB banko Panevėžio verslo regiono vadovas Gintaras Kudokas tikina, kad ir indėlių sutartys nebus keičiamos, visos  jų nuostatos liks galioti, nors skaitine išraiška terminuotieji indėliai bus pakeisti į eurus, tačiau už juos bus mokamos tos palūkanos, kurios buvo suderėtos sutartyse. 

„Jei bus naudojamasi  banko sąskaita, kur lėšos apskaitomos keliomis valiutomis, į eurus bus konvertuojami tik litai. Banke internete sudaryti pastovių mokėjimų, tiesioginio debeto nurodymai bus automatiškai konvertuoti į eurus, tačiau pačių suformuotus pavedimų šablonus reikės peržiūrėti  ir atitinkamai pakoreguoti pervedimo sumą", - teigia G. Kudokas.   

Kaimynai euru nesiskundžia

Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centro valdybos pirmininkas Martinas Cimermanis sako, kad  permainos prieš įvedant eurą baugino ir dalį Latvijos gyventojų, tačiau nuo sausio mėnesio latą pakeitęs euras pamažu duoda apčiuopiamos naudos.

„Ūkininkams ir visam žemės ūkio sektoriui prisijungimas prie euro zonos davė teigiamų rezultatų. Visų pirma, tai susieta su išmokomis, ateinančiomis iš Europos Sąjungos.  ES struktūrinių fondų gaunamų lėšų nebereikia konvertuoti iš eurų į latus, anksčiau tai sudarydavo papildomų išlaidų. Be to, didžioji dauguma Latvijos ūkininkų nuolat modernizuoja savo ūkius imdami paskolas eurais, nes Latvijos komerciniuose bankuose eurais mažesnė palūkanų norma.

Iki euro įvedimo visi, kas ėmė kreditus eurais ir paskui juos keitė į latus, patyrė nuostolių dėl valiutos keitimo mokesčio. Dabar tokių išlaidų nebėra", - teigia M. Cimermanis, pabrėždamas, kad nelikus konvertavimo būtinybės išlošė Latvijos įmonės, perkančios žaliavas ir vykdančios eksporto sandorius su euro zonos šalimis.

Latvijoje pereinamasis periodas praėjo sklandžiai. Pasak Martino Cimermanio, pirmas dvi savaites po euro įvedimo prekybos vietose buvo galima atsiskaityti dviem valiutomis, bet grąžą reikėjo atiduoti eurais. Kilo nuogąstavimų, kad mažesnes rajonų prekyvietes ar parduotuves žmonės pavers tam tikromis valiutos keityklomis ir parduotuvių savininkams neužteks turimų eurų grąžai, bet tokių problemų  nekilo.

Kaimyninėje šalyje piktnaudžiavimo kainomis nepastebėta. Kai kurių prekių kainų kilimas nesiejamas su euro įvedimu. Kainos, pasak M. Cimermanio, šoktelėjo dėl objektyvių  priežasčių, pavyzdžiui, pieno produktams, nes nuo praeitų metų visoje Europoje išaugo pieno supirkimo kaina.

Eurui ruoškimės iš anksto

Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva" asocijuotos partnerės, advokatės dr. Danguolės Bublienės teigimu, verslininkai (įskaitant ir žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus) dar prieš įvedant eurą turėtų apsvarstyti ir spręsti su teisiniais aspektais susijusius klausimus: peržiūrėti vidaus dokumentus, jų nuostatas ir įvertinti, kokie dokumentai (ar jų nuostatos) turėtų būti peržiūrėti, siekiant kiek įmanoma sumažinti teisinių nesusipratimų ir ginčų riziką.

Ypač svarbi sritis, į kurią turėtų būti teikiamas ypatingai didelis dėmesys, tai - standartinės sutarčių sąlygos ir neterminuotų, ilgalaikių sutarčių sąlygų peržiūra.

„Verslininkai turėtų atkreipti dėmesį į finansinius klausimus: sąskaitų faktūrų išrašymą, buhalterinę apskaitą, mokesčių deklaravimo ir mokėjimo aspektus bei kitus finansinius klausimus, kuriuos įtakos turės euro įvedimas", - pataria D. Bublienė.

MŪ inf.

ČIA RASITE VISĄ PUBLIKACIJĄ„EURO ĮVEDIMAS BUS SKLANDUS, JEIGU JAM PASIRUOŠIME IŠ ANKSTO"

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai