Vilnius. Neatsižvelgus į ūkininkų reikalavimą dėl suskystintosioms naftos dujoms (SND) taikomo akcizo dydžio ir nesprendžiant kitų problemų, dėl kurių protestavo sausį, jie žada dar vieną protesto akciją visoje šalyje. 

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad taip žemdirbiai reaguoja į vangius valdžios institucijų veiksmus. Tiesa, apie tai, kad protestas gali pasikartoti, jei nebus atsižvelgta į reikalavimus, žemdirbiai jau įspėjo mitinguodami Vilniuje.

„Matydami besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmais neabejojame, kad šis protesto etapas bus masinis ir palies visą Lietuvą.

Konkretesni to etapo veiksmai bus paskelbti vėliau. Nors žemdirbiai iki šiol buvo nusiteikę taikiai, tačiau prognozuoti tolesnius jų veiksmus tampa vis sudėtingiau“, – teigiama Tarybos pranešime.

Anot I. Hofmano, vis dar nėra aiškumo dėl daugiamečių pievų atkūrimo, kas bus daroma dėl naujų nustatomų ūkinės veiklos ribojimų žemės ūkio paskirties žemėje, visiškai nesisprendžia pieno sektoriaus problema, taip pat tylima, kokių bus imtasi sprendimų dėl rusiškų grūdų tranzito, neatsižvelgta į ūkininkų pastabas dėl SND akcizo.

„Protestavę ūkininkai reikalavo, kad akcizas suskystintosioms naftos dujoms nebūtų didesnis, nei yra kaimyninėse šalyse, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta, kad Vyriausybė siūlo 41 Eur, o tai yra vis dar gerokai daugiau nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje“, – teigia LŽŪT.

I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina.

Pasak LŽŪT pirmininko, akcizas turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Štai Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, o Latvijoje jo iš viso nėra.

„Galėtų būti ne daugiau, tai buvo vienos Seimo narės (Laimos Nagienės ir kitų parlamentarų – BNS) pasiūlymas – 14 Eur be kelių centų (13,94 Eur – BNS)“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Tarybos pirmininkas taip pat teigė, kad žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 Eur, o CO₂ dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieniems metams.  

„Laikytume tada kaip kompromisinį variantą, dabar siūlymas tik pusę metų“, – sakė I. Hofmanas. 

CO₂ dedamoji yra apie 36 eurai už toną, ji įsigaliotų nuo 2025 metų, tačiau vėliau kasmet didėtų. 

I. Hofmano teigimu, nors akcizą žadama sumažinti daugiau nei kelis kartus, tokio sprendimo nepakanka.

„Nemanome (kad akcizas bus sumažintas pakankamai – BNS), nes žmonės dabar dar ir sumokės didelį akcizą, kuris visiškai nepagrįstas per tuos kelis mėnesius, kol įsigalios naujasis“, – sakė I. Hofmanas.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad protestuose ūkininkų reikalavimai neapsiribojo SND akcizu – jie stebi, kaip sprendžiamos visos problemos.  

Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas kol kas efektyviai nesprendžiamas – Žemės ūkio ministerija, gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos išaiškinimą, pareiškė, kad daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai, vietos interpretacijoms nėra, nors išaiškinimas tik pakartojo žemdirbių keltą problemą.

„Gavo išaiškinimą, kas yra daugiametė pieva, kaip traktuojama, tai mes ir taip žinojome, kas yra ta daugiametė pieva. Bet ką skelbia Ministerija – visiškai klaidinančią informaciją, kad pievos neva teisingai apskaitytos ir jau nėra vietos interpretacijoms. Vis tiek yra vietos interpretacijoms, nes ten ir kalbama, kad jeigu pieva buvo persėta ar suarta, tai yra tas atvejis, kai pieva buvo sėjomainoje ir buvo persėta“, – aiškino I. Hofmanas. 

Jis taip pat tikino, kad kol kas nepadaryta jokių veiksmų dėl pieno krizės, nors sprendimų ir ieškoma.

„Stebėsime, žiūrėsime, kokia situacija, ir pasiliksime tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėje ir ji turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du“, – sakė I. Hofmanas.