Bedarbių daug, bet dirbti ūkiuose niekas nesiveržia
2021-02-17

Kaunas. Užimtumo tarnyba paskelbė apie rekordinį registruotą darbo ieškančių žmonių skaičių. Ar tai gali reikšti, kad artėjant pavasariui ūkiams, nuolat susiduriantiems su sezoninių ir nuolatinių darbuotojų trūkumu, jų rasti turėtų būti lengviau?

Užimtumo tarnybos duomenimis, oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą - 16,4 proc., - darbo ieškojo 282 tūkst. žmonių. Kiek tarp jų yra tokių, kurie ieško darbo žemės ūkyje, arba keistų savo kvalifikaciją ir netekę ankstesnės veiklos sutiktų ateiti sezoniniams darbams į ūkius?

Ūkiai, ypač tie, kuriems reikia daug sezoninės darbo jėgos, - sodininkystės, daržininkystės, kasmet skundžiasi, kad apsirūpinti darbuotojais nelengva. Galbūt dabartinis rekordinis bedarbių skaičius bus parankus ūkiams, ir jie galės lengviau surasti reikiamą darbuotojų skaičių.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė portalui manoūkis. lt sako, kad didesnis bedarbių skaičius situacijos žemės ūkyje nepagerins: „Tikrų bedarbių, kurie norėtų surasti darbą, Lietuvoje beveik nėra, yra tik pašalpų prašytojai.

Išmokos neturintiems darbo yra palyginti didelės, ir dėl to jie neskatinami eiti dirbti. O sodininkystės ūkiai negali mokėti labai aukštų atlyginimų, kadangi neturime ypatingų pelnų. Sodai reikalauja daug rankų darbo, bet daug pinigų uždirbti negalime, todėl negalime darbuotojams mokėti aukštų atlyginimų.“

V. Kuliešienė priduria, kad panaši situacija ne tik žemės ūkyje. Ji pažįsta ne vieną regionuose įsikūrusį smulkų ir vidutinį verslininką, kurie irgi susiduria su ta pačia problema - dėl mažų verslo pajamų negali mokėti samdomiems darbuotojams aukštų atlyginimų. Todėl tokių įmonių apsirūpinimas darbuotojais nepriklauso nuo didelio bedarbių skaičiaus.

„Kol šalyje bus šitokia tvarka, kol nereikės atidirbti už socialines pašalpas, tol situacija nesikeis. Bedarbiai ir toliau sėdės namuose, gaudami išmokas, ir dar dalis jų prisidurdami iš nelegalios veiklos“, - sako V. Kuliešienė.

Pasak jos, sodininkystės ūkiuose darbuotojų poreikis nemažas, tiek sezoninių, tiek ir nuolatinių darbuotojų reikia. Be to, darbas lauko sąlygomis, ir fiziškai kartais būna nelengvas, tad dirbti mažai kas nori.

„Dėl nuolatinių darbuotojų trūkumo pasiskundžia ir gyvulininkystės ūkių šeimininkai. Sunku būna surasti norinčius dirbti su gyvuliais. Tačiau pagrindinė problema būna darbuotojų išlaikymas, nes gerą darbuotoją išlaikyti brangu, ne visi gali pakankamai sumokėti, kad žmonės norėtų ir liktų dirbti. Norėdamas išlaikyti gerą darbuotoją, turi jam gerai ir sumokėti“, - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Į užsienį važiuoja noriau negu dirba tėvynėje

Daržininkystė - dar vienas agrarinė sritis, kuriai reikia nemažo darbuotojų kiekio. Pavyzdžiui, Raseinių r. prie Ariogalos daržovių ūkį valdantis Vaidas Nagreckis sako, jog kasmet sezono metu - nuo kovo iki lapkričio įdarbina apie 50 papildomų darbuotojų. O nuolat ūkyje dirba dar keli žmonės. Darbuotojus ūkiui autobusu kas rytą tenka surinkti 30 km spinduliu ir po darbo vėl išvežioti namo.

„Abejoju, ar didesnis registruotų bedarbių skaičius mums kažką pagerintų. Paskutiniais metais su darbo jėga - bėda. Viešoji nuomonė suformuota tokia, kad ūkininkai darbuotojams moka mažus atlyginimus, o tai irgi neskatina darbo neturinčių žmonių jo ieškoti ūkiuose“, - sako V. Nagreckis.

Daržininkas priduria, kad šiuo metu didesnio susidomėjimo įsidarbinimu dar nepajuto. Tiesa, yra tokių sezoninių darbuotojų, kurie kasmet grįžta į ūkį, ne sezono metu net neieško kitų darbų. Daržininko teigimu, jo ūkyje darbuotojai po mokesčių, t.y. į rankas gauna nuo 800 iki 1300 eurų. Technikos operatoriai gali uždirbti ir daugiau.

V. Nagreckis, kaip ir kiti ūkininkai, kuriems reikia nemažo darbuotojų kiekio, viltis deda į leidimus atvažiuoti dirbti į Lietuvą žmonėms iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina.

Susidaro paradoksali situacija: mūsų ūkiai laukia imigrantų, o lietuviai važiuoja uždarbiauti į užsienį. Prieš gimtinėje įkuriant ūkį Nagreckiai patys keliolika metų pradirbo užsienyje, dabar jie, bet kitos veiklos, turi įsteigę įmonę, kuri atlieka įdarbinimo užsienyje paslaugą.

Kaip pastebi V. Nagreckis, lietuviai įsidarbinimu užsienyje dabar domisi aktyviau negu seniau ir važiuoja noriau, užuot įsidarbinę mūsų šalies ūkiuose: „Karantinui sustabdžius smulkųjį verslą, matyt, dalis netekusių pajamų šaltinių žmonių ieškos galimybių išvykti uždarbiauti į užsienio šalis.“

„Jeigu paklaustumėte, ar vėl grįžčiau į Lietuvą, tai atsakyčiau, kad ne. Ir patariu emigrantams nepadaryti klaidos. Tėvynė yra tėvynė, bet pastaruoju metu jaučiame didelį nusivylimą. Ūkininkai padaryti kaip kokie liaudies priešai. Bet dabar nebegalime taip staiga visko mesti, kai ūkis sukurtas“, - priduria daržininkas.

Ką rodo oficialūs duomenys?

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo Užimtumo tarnybos, kaip pastaraisiais metais keičiasi įsidarbinimo žemės ūkyje situacija.

Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, 2020 m. kovo-gegužės mėnesiais žemės ūkio sektoriuje įsidarbino 2 tūkst. registruoti darbo ieškantys asmenys. Iš jų neterminuotai - 1584, terminuotai - 460. Daugiausia žmonių per minėtą laikotarpį įsidarbino kovo mėnesį - 842.

Šių metų sausį, Užimtumo tarnybos duomenimis, buvo registruota 361 laisva darbo vieta įmonėse, vykdančiose žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklas. Iš jų daugiausiai – pagalbiniams darbininkams, traktorininkams ir braškių augintojams.

Šį sausį registruoti 25 sezoninio darbo pasiūlymai žemės ūkyje. Visi – braškių auginimo darbams.

Užimtumo tarnybos pateikti duomenys rodo, kad 2014-2018 metų laikotarpiu nuosekliai mažėjo žemės ūkyje darbo ieškančių asmenų ir registruojamų laisvų darbo vietų skaičius.

Per minėtus penkerius metus (2014-2018 m.) žemės ūkyje: darbo ieškančių asmenų skaičius sumažėjo 2,9 tūkst. asmenų arba 27,7 proc.; registruojamų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – 55 proc.; darbo pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui mažėjo 28,8 proc., terminuoto darbo pasiūlymų – net 2,7 karto.

Tačiau palyginus 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. duomenis matyti, kad registruojamų laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų skaičius šiame sektoriuje augo. 2020 m. siūlomų laisvų darbo vietų skaičius pasiekė ir viršijo 2015 m. užregistruotas laisvas darbo vietas žemės ūkyje.

LŪS pirmininko J. Talmanto teigimu, valstybė turėtų skatinti mūsų šalies bedarbių į(si)darbinimą tiek sezoniniais, tiek nuolatiniais darbuotojais, kad jų išlaikymas netaptų vis didėjančia našta mokesčių mokėtojams, o ne skubėti įdarbinti pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

„Padaryti nėra paprasta, bet tokia praktika, kada trečiųjų šalių piliečiai stumia vietinius iš darbo rinkos, irgi nėra normali“, - teigia LŪS pirmininkas.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai