Ar Lietuvos ūkininkų sąjunga turi teisę turėti savo nuomonę...
2011-02-01

Kaunas, vasario 1 d. Ar Lietuvos ūkininkų sąjunga turi teisę turėti savo nuomonę dėl Žemės ūkio rūmų rinkiminio suvažiavimo? Savo mintimis apie tai laiške redakcijai dalijasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Po sausio 26 d. įvykusio Žemės ūkio rūmų Tarybos susirinkimo metu priimto sprendimo vasario 25 d. organizuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, vadinamų žemdirbių parlamentu, rinkiminį suvažiavimą, sukėlė aistras, manau, ne tik mūsų organizacijai, bet ir daugeliui, kam yra svarbi žemdirbių savivalda. Visų pirma, norėčiau paneigti sklindančius gandus ir visus nuraminti, jog aš, šiuo metu būdamas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku, tikrai nesirengiu kelti savo kandidatūros į Žemės ūkio rūmų vadovo vietą, tuo labiau, jog šiemet yra rinkiminiai metai ir mūsų organizacijoje. Be to, manau, kad LŪS pirmininkas yra laisvesnis reikšti savo nuomonę ir poziciją, nes už jo stovi žemdirbiai, o ne įvairios organizacijos su gana dažnai skirtingais interesais. Retai savo mintis išdėstau spaudoje, nes manau, kad yra žymiai svarbiau daryti konkrečius darbus, kurie palengvintų ūkininkavimą, sutaupytų mūsų pinigus ir laiku suspėtume reaguoti į mus užgriūvančius pokyčius. Tie, dėl kurių tai daroma, apie tai žino. Tačiau šiuo straipsniu norėčiau pakviesti žemdirbius atvirai diskusijai, ar ne dabar yra pats laikas pradėti įgyvendinti žemdirbių savivaldos reformą?

Atstovaudamas tikrai ūkininkaujančius asmenis buriančią organizaciją ir būdamas jos vadovu, manau turiu teisę išreikšti mūsų nuomonę dėl požiūrio į ŽŪR rinkimus. Tą ir padariau ŽŪR Tarybos posėdyje. Ir tai dariau turėdamas LŪS prezidiumo įgaliojimus. Žinau, kad mūsų balsas ŽŪR yra toks pat, kaip ir kitų ŽŪR narių, tačiau nors mes su tuo ir nenorime sutikti, bet visada pagrindiniais klausimais derinamės su ŽŪR vadovybe ir stengiamės įsiklausyti į jų pirmininko, mūsų visų lyderio, nuomonę. Todėl mums tikrai ne tas pats, kas yra ir kas bus ŽŪR pirmininku ir vicepirmininkais. Keista, kad šiam klausimui apsvarstyti ŽŪR narėms - organizacijoms paliekamas tik vienas mėnuo ir nėra iki galo net aiškūs galimi kandidatai. Nenorėčiau tikėti, kad įvairioms žemdirbių organizacijoms, patiems žemdirbiams yra tas pats, kas jiems atstovaus ir gins jų interesus ateinančius 3 metus? Jeigu esame demokratinė šalis, tai ir žemdirbių savivaldos rinkimai turi būti demokratiniai, be baimės ir užslėptų ambicijų. Todėl aš manau, kad jau dabar turi būti aiškūs kandidatai, jie turi prisistatyti žemdirbių organizacijoms ir tik tada, jos gali įgalioti savo atstovus (kurių kiekviena organizacija deleguoja po du), balsuoti už konkretų asmenį. Net ir mano siūlymas pirmininko rinkimus vykdyti slaptu balsavimu yra viena iš demokratijos formų ir tai pasiūliau tik todėl, kad tikriausiai ne vienas prisimename tuos atvejus, kai ŽŪR pirmininkas buvo renkamas atviru balsavimu, o šis procesas buvo filmuojamas, kad būtų galima peržiūrėti, kas už ką balsavo ir kaip su juo reikėtų elgtis ateityje. Ar tai yra demokratija?

Pastaruosius du metus bandėme ieškoti galimo ir visiems priimtino žemdirbių savivaldos modelio, kuris būtų kitoks nei yra šiuo metu, ir kur skaitlingesnės organizacijos turėtų didesnę įtaką. Mes savo išplėstiniuose prezidiumo posėdžiuose šį klausimą svarstėme ne kartą, tačiau visiems, tame tarpe ir mums patiems, pritrūko ryžto tiems pokyčiams įgyvendinti ir štai, kai atėjo rinkiminis suvažiavimas, supratome, kad ir vėl esame ten, kur ir buvome - teturime tuos pačius du balsus. Bet argi iš tikrųjų mes negalime nieko pakeisti ir vis tebegyvensime svarstymuose, ar yra prasmė iš viso ką nors keisti?

Bandyti keisti ir keistis patys, manau, tikrai galime ir tą reikia pradėti daryti nuo savęs. Dažnai iš mūsų oponentų girdžiu pasisakymus, kad LŪS atstovauja tik stambius feodalus, žemvaldžius ir pan. Tokius kaltinimus kategoriškai atmetu. Mes tikrai neatstovaujame vien stambaus ūkio, nes kaip kam bepasirodytų keista, stambių ūkininkų tarp mūsų yra labai mažai, o absoliuti dauguma narių yra vidutiniai prekiniai ūkiai. Taip, mums nepavyko pasiekti, kad priimami sprendimai būtų taikomi tik LŪS nariams ir, deja, to jau ir nepavyks įgyvendinti, nes apie tai reikėjo galvoti dar gerokai iki įstojimo į Europos Sąjungą. Tos valstybės, kurios turėjo tokius įstatymus iki šalies įstojimo į ES, gali šiuo metu pagrįstai džiaugtis esama nusistovėjusia ir pakankamai aiškia savivaldos sistema. Mes tuo tarpu šį traukinį pražiopsojome, kiekvienas steigėsi organizaciją tik sau, kad būtų ant ko atsistoti ir šaukti. Šiandien turime daugiau žinių ir patyrimo ir norime, kad būtų kitaip, o ir laikas parodė, kad iš buvusių virš 100 susikūrusių žemdirbiškų organizacijų beliko tik pusė. Tačiau toli gražu dar ne visos iš jų yra tos, kurios turi savo istoriją, vertybes, aiškius siekius ir, svarbiausia, eina iš apačios, tai yra atstovauja savo narių, o ne „lyderiukų" interesus. Aš esu įsitikinęs, jog Lietuvos ūkininkų sąjunga yra stipriausia žemdirbių organizacija Lietuvoje. Todėl galbūt jau ir yra pats laikas pasiekti, jog renkant Žemės ūkio rūmų vadovybę, LŪS turėtų daugiau galių ir prieš rengiant rinkiminį suvažiavimą galbūt visų pirma reikėtų išspręsti klausimą, kaip reformuoti pačius Žemės ūkio rūmus ir padaryti tam reikalingus Statuto pakeitimus, o tik paskui rinkti naują vadovybę. Nes ir vėl po rinkimų galime užsimiršti, jog laikas keistis yra dabar.

Mūsų organizacija tikrai ne prieš dabartinę ŽŪR vadovybę, netgi greičiausiai palaikys dabartinio pirmininko B. Markausko kandidatūrą, jeigu tik jis sutiks eiti šias pareigas dar vieną kadenciją. Tačiau mes esame už jau eilę metų žadamus pokyčius žemdirbių savivaldoje ir už aiškius bei demokratiškus rinkimus.

Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai