Ūkininkai irgi gali investuoti į žaliąją energetiką
2021-05-28

Vilnius. Saulės ir vėjo elektrines įsirengti ketinančios įmonės ir ūkininkai netrukus ir vėl galės pasinaudoti valstybės parama. Jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų. Ką dar reikėtų žinoti, siekiant investuoti į žaliąją energetiką?

Žaliąją elektros energiją Lietuvos verslai renkasi vis dažniau – per pastaruosius metus susidomėjimas saulės jėgainėmis yra išaugęs keletą kartų ir toliau neslopsta. Bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės jėgainių pardavimų projektų vadovas Aurimas Eskis teigia, kad tam įtaką daro ir siekis prisidėti prie tvarumo skatinimo, viešai institucijų skelbiama informacija, žinutės apie ES žaliąjį kursą.

Be to, palyginti su ankstesniais metais, jėgainių įranga yra atpigusi, o jų atsipirkimą greitina valstybės parama.

Linas agro mob 21 06 04

Artimiausiu metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvies verslą teikti paraiškas atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti. Neabejojama, kad konkurencija bus nemenka – ankstesnio kvietimo metu finansavimą gavo mažiau nei trečdalis teigiamai įvertintų projektų, be to, pareiškėjų skaičių gali išauginti tam tikri sąlygų palengvinimai.

„Būsimame kvietime teikti paraiškas numatytas palengvinimas, susijęs su pastatais, ant kurių ketinama įrengti saulės jėgainę. Anksčiau galiojo sąlyga, kad jėgainę galima statyti tik ant administracinių arba pramonės, gamybos pastatų stogų. Šio punkto neliks, o jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų – svarbiausia, kad jie būtų įmonei priklausantis turtas“, – sako A. Eskis.

Tikėtina, kad šis palengvinimas pritrauks dar daugiau norinčiųjų investuoti į saulės energetiką.

Statyti jėgainę ar įsigyti dalį parko?

Saulės jėgaines ketinantiems įsirengti verslams patariama dar iki kvietimo teikti paraiškas atlikti namų darbus. Svarbiausia įsivertinti, ar turima pakankamai stogo ploto, ar jėgainei tinka sklypas šalia pastato – efektyviausia jėgainę statyti ten, kur elektros energija bus vartojama. Jei stogas ar sklypas saulės elektrinei įrengti netinka, tada tinkamesnė alternatyva yra dalies nutolusio saulės parko įsigijimas.

„Ne mažiau svarbūs ir kai kurie techniniai niuansai, pavyzdžiui, elektros įvado galingumas – planuojamos saulės jėgainės galia negali būti didesnė nei įvado. Optimaliai jėgainės galiai parinkti būtina įsivertinti metinį elektros energijos suvartojimą, taip pat atkreipti dėmesį, kada elektros energijos suvartojama daugiausiai – jei dienos metu, jėgainės atsiperkamumas bus pakankamai greitas“, – komentuoja A. Eskis.

Tinkamiausias laikas ruošti paraiškai – dabar

2020-ųjų pabaigoje APVA paskelbus kvietimą teikti paraiškas mažos galios saulės ir vėjo jėgainių įrengimo finansavimui gauti sulaukta 215 paraiškų. Iš jų teigiamai įvertintos 126, o finansavimas skirtas 37 projektams (bendra paramos suma – beveik 10 mln. eurų). 

Didžioji dalis paraiškų būna netenkinamos dėl dokumentacijos trūkumų. Į dokumentų rinkimą, jų išdavimo terminus reikėtų atkreipti dėmesį jau planuojant paraiškos pateikimo laiką.

„Teikiant paraišką reikalaujama priduoti ne mažiau kaip 60 proc. dokumentų, likusieji turi būti pateikiami iki vėlesnio nustatyto termino. Dažnai būtent ir nespėjama susirinkti trūkstamų dokumentų, nes neįvertinami jų išdavimo terminai“, – aiškina A. Eskis.

Pavyzdžiui, VERT pažymos gavimo procesas užtrunka apie mėnesį, dar maždaug poros savaičių prireikia ESO išankstinėms ir prisijungimo sąlygoms gauti. Jei dokumentų nespėjama gauti laiku, paraiška atmetama. Tad pradėti ruoštis paraiškos teikimui reikėtų iš karto, nelaukiant paskutinės minutės.

Kita priežastis, dėl kurios paraiškos neretai būna netenkinamos – jas teikiančios įmonės neatitinka kvietime nurodytų reikalavimų ir kriterijų. Pasitaiko, kad negaunamas savivaldybės pritarimas dėl jėgainės statybos, taip pat ESO nesuteikia leidimo pajungti jėgainę dėl būtinybės rekonstruoti elektros tinklus. Problemų gali kilti, kai pastatas ar sklypas priklauso keliems dalininkams arba įmonė yra skolinga „Sodrai“.

Didėja saulės elektrines norinčių įsirengti ūkininkų skaičius

„Ūkininkai paprastai turi tinkamus pastatus ir sklypus, tiesiog anksčiau jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti valstybės parama, praėjusių metų pabaigos kvietimas buvo pirmoji tokia proga.

Paraiškų iš jų gauta kur kas daugiau, nei suplanuota skirti finansavimo, o iš jėgainėmis besidominčių ūkininkų dažnai tenka išgirsti viltį, kad jiems skirta paramos dalis kitų kvietimų metu bus padidinta“, – sako A. Eskis.

Jo teigimu, labiausiai verslą domina jėgainių įrengimo kainos ir jų atsiperkamumo terminai. Pasinaudojant parama jų atsipirkimo galima tikėtis per 4-5 metus, perkant iš nutolusio saulės parko – per 7-8 metus.

Tapti energijos gamintojomis įmones skatina ir brangstanti elektra.

„Elektros kaina – svarbiausias faktorius vertinant jėgainių atsiperkamumą. Jei pernai elektra rinkoje pigo, šiais metais matome priešingą vaizdą – kaina kyla. Be to, įvertinus brangstančias žaliavas bei didėjantį spaudimą elektros iš tradicinių šaltinių gamintojams dėl anglies dvideginio išmetimo, sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu elektros kainų rodyklė pasuks į priešingą pusę. Visa tai skatina verslą peržiūrėti investicijų portfelį ir patiems gaminti elektrą“, – sako A. Eskis.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuvoje atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros suvartojime 2050 m. sudarytų 100 proc.

MŪ, „Elektrum Lietuva“ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai