Saulės energija padeda ūkininkams gauti dvigubų pajamų
2021-09-08
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Berlynas. Vaisių ir daržovių auginimas po saulės baterijomis gali būti pigesnis ir padėti prisitaikyti prie vis dažniau pasitaikančių karščio bangų, panaudoti sausrų alinamus dirvožemius.

Vokietis ūkininkas Fabian`as Carthauz`as (Fabianas Karthauzas) nuo vaikystės matė, kaip uogos auga po saulės baterijomis. Jo tėvas pirmąją fotovoltinę sistemą kadaise pastatė namų kieme.

Prieš penkerius metus 33 metų ūkininkas F. Carthauz`as Paderborno apylinkėse perėmė savo tėvo žemės ūkio verslą. Tačiau 80 hektarų ūkis, kuriame buvo auginami grūdai, rapsai, kukurūzai ir ankštiniai augalai, davė kuklias pajamas. O pastarųjų vasarų karštis ir sausra visiškai atėmė uždarbį.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Fabian`ui ir jo žmonai kilo idėja auginti uogas po saulės baterijomis su pusiau peršviečiamais moduliais.

Pirmiausia jie patikrino, kaip skirtingos uogos reaguoja į šviesą ir šešėlį. Ir kaip skiriasi derlius. Geriausiai pasirodė mėlynės ir avietės. Ūkininkai teigia, kad pirmasis derlius buvo puikus. Paprastai uogos auginamos atvirame lauke arba plėvelės tunelyje. Tačiau karštos vasaros dabar tapo tikru galvos skausmu daugeliui Vokietijos ūkininkų. Todėl po saulės baterijomis auginami uogynai mažiau nukentėjo nuo karščių, nes moduliniai stogai meta šešėlį, po jais mažiau džiūsta dirvožemis ir patys augalai.

Kita vertus, saulės baterijos aprūpina ūkį elektra. Už saulės pagamintos elektros energijos tiekimą į bendrus tinklus ūkininkas gauna šiek tiek mažiau nei 6 centus už kWh. Tačiau dalį gautos saulės energijos jis panaudoja ūkyje turimiems uogų vėsinimo ir šaldymo įrenginiams. Jei jis pirktų elektros energiją iš tiekėjo, tai kainuotų apie 25 centus už kWh. Taigi, saulės energija duoda ūkininkui papildomų pajamų.

Ūkininkas F. Carthauz`as ateityje nori dar labiau išplėsti savo saulės lauką. Iki šiol jo uogos auga po 0,4 ha saulės baterijų. Vokietis ketina plėsti saulės kolektorių ir kartu uogynų plotą dešimt kartų, iki 4 ha.

Tačiau, kad įgyvendintų šią idėją, jam dar teks palaukti. Tokių objektų statybai Vokietijoje vis dar yra daug teisinių kliūčių. Tačiau ūkininkas tikisi, kad viskas greitai pasikeis, rašo portalas „Deutsche Welle“.

Vokietijoje naujoviškas auginimo būdas po saulės moduliais ypač rekomenduojamas vaismedžiams (obelims, vyšnioms) ir bulvėms bei daržovėms, tokioms kaip pomidorai ar agurkai.

Fraunhoferio saulės energijos sistemų instituto agro-fotovoltinės energijos (Agri-PV) ekspertas Max`as Trommsdorf`as (Maksas Tromsdorfas) teigia, kad renkantis augalus, būtina atsižvelgti į regionų specifiką, priklausomai nuo vietos, įvertinti optimalias augalų apšvietimo sąlygas ir vietinius elektros poreikius.

Saulės energijos sistemų institutas mato didžiulį agro-fotovoltinės energijos potencialą visame pasaulyje. Europoje jau yra keletas tokių žemės ūkio fotovoltinės energijos įrenginių. Tačiau dauguma jų vis dar yra Azijoje, taip pat Malyje, Gambijoje ir Čilėje.

Didžiausias pasaulyje objektas, kurio plotas sudaro 20 kvadratinių kilometrų ir kurio galia yra apie 1000 megavatų, yra Kinijos Gobio dykumos pakraštyje. Čia po saulės modulių stogais auginamos dygliuotojo ožerškio (goji) uogos, siekiama, kad sausas dirvožemis vėl duotų derlių.

Japonijoje ūkininkai jau renka derlių, auginamą po daugiau nei 2000 žemės ūkio fotoelektrinių.  

Europoje „Agri-PV“ naudojimo pradininkė yra Prancūzija, po saulės moduliais auginamos vynuogės. Investicijas į šią naujovę remia šalies vyriausybė.

Daugeliui vynmedžių reikia daug saulės, tačiau sausrų ir karščio jau būna net per daug. Todėl manoma, kad modulių teikiamas šešėlis gali duoti tam tikros naudos.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai