Vašingtonas. Naujausi tyrimai rodo, kad saulės baterijos sumažina augalų stresą, patiriamą sausrų metu, nes suteikia pavėsį ir pagerina dirvožemio drėgnį. Palyginti su atvirais laukais, augalų augimas pagreitėja apie 20 proc.

Nors saulės elektrinių parkai – populiarėjantis atsinaujinančios energijos šaltinis, plokštės sumažina prieinamą šviesos kiekį, todėl manoma, jog neigiamai veikia augalų augimą, laukinės gamtos bioįvairovę, padidina anglies pėdsaką. Kolorado valstijos universiteto mokslininkai keturis metus domėjosi fotovoltinių saulės modulių poveikiu pievų ekosistemoms – iššūkiais ir privalumais.  

Tyrėjai nustatė, jog sausringais laikotarpiais saulės baterijos buvo naudingos kaip dalinis pavėsis. Jos suteikė papildomo vandens, kuris kaupėsi ant konstrukcijų. Tai padėjo augalams kovoti su sausros stresu. 

Rezultatai atskleidė, jog kai kuriais atvejais sausringą vasarą žolės augimas rytinėje plokščių pusėje buvo iki 90 proc. produktyvesnis nei kaimyninėje atviroje vietoje. Drėgną vasarą teigiamas poveikis sumažėjo, tačiau rytinėje pusėje vis tiek buvo didesnis nei kontrolinėje zonoje.

Pasak tyrimo autorių, pavyko įrodyti saulės elektrinių parkų sinergijos potencialą pievose, kurios palaiko tiek reikalingą atsinaujinančios energijos gamybą, tiek ekosistemų stabilumą. Rezultatai pristatyti mokslo leidinyje „Environmental Research Letters“.

Poveikis augalams būtų dar didesnis, saulės modulius suprojektavus taip, jog maksimaliai išnaudotų aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, keistų padėtį, kad pakilus oro temperatūrai suteiktų pavėsį, arba, atvirkščiai, neužgožtų saulės spindulių pagrindiniu vegetacijos laikotarpiu. Prognozuojama, jog atlikus nedidelius dizaino, konfigūracijos, valdymo pakeitimus, pavyktų sulaikyti dar daugiau vandens, kuris nutekėtų į dirvą.