Pirmąjį gluosnių derlių nuėmus: drauge su augalais auga ir rūpesčiai
2013-04-22

Kelmė. Ūkininkas Gintaras Baškys šį pavasarį nupjovė pirmąjį gluosnių derlių. Energetiniai augalai šešerius metus stiepėsi į aukštį poroje hektarų molingos žemės. Tačiau nupjauti žilvičius ir atgabenti juos iki gero išvažiuojamo kelio ūkininkui kainavo tūkstantį litų. G. Baškys didelės naudos iš gluosnių nesitiki. „Jei uždirbsiu bent šimtą litų, bus gerai. Jei tūkstantį, džiaugsiuosi", - sako ūkininka.

Savaitę laiko Junkilų kaime pasodintoje ūkininko Gintaro Baškio gluosnių plantacijoje dūzgė benzininis pjūklas. Iki šešių metrų aukščio išstypusius augalus po vieną reikėjo nupjauti dviejų hektarų plote.

Po to juos teko išvilkti iki gero kelio, kad pirkėjas galėtų lengvai privažiuoti. Sukrovė didžiulę žaliavos biokuro masei krūvą. Jos turėtų būti apie 140 kub. metrų.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kai pradžius keliai, iš Telšių atvažiuos biokurą gaminančios bendrovės technika. Vietoje žaliavą susmulkins ir išsiveš. Ūkininkas gluosnių siūlė Kelmės rajono biokuro gamintojams. Bet šie nepirko, nes jau baigiasi šildymo sezonas.

„Paprašysiu, kad ir man paliktų kokį porą maišų tos masės. Pažiūrėsiu, ar tiks mano krosniai. Jeigu gerai degs, kitą derlių panaudosiu savo reikmėms" - planuoja ūkininkas

Daug uždirbti nesitiki

Kol nupjovė žilvičius ūkininkas užtruko savaitę. Paskui reikėjo traktoriaus juos atvežti iki kelio. Sugaišo dar trejetą dienų. Pirmojo žilvičių derliaus nuėmimas ūkininkui kainavo apie tūkstantį litų.

Didelių pinigų už žaliąją energiją gauti nesitiki. Kad tik nepatirtų nuostolių. Jeigu uždirbtų tūkstantį litų, džiaugtųsi. Mat girdėjęs, jog už vieną kubinį metrą žaliavos biokurui dabar moka apie 15-20 litų.

G. Baškys dirba Kolainių pagrindinės mokyklos direktoriumi. Mokinių kaimo mokyklose sparčiai mažėja. Vieną dieną gali netekti darbo. O žemė leis išgyventi.

Pasak jo, nė viena žemės ūkio kultūra milijonų nesukrauna. Žinoma, kai per šešerius metus hektaras žemės atneša tik tūkstantį ar dar mažiau litų naudos, nėra kuo girtis.

Tikėjosi, kad kamienai sustorės

Žilvičius nupjauti G. Baškys galėjo jau prieš porą metų. Tačiau pradėjęs aiškintis, kas galėtų atvažiuoti jų nupjauti, sužinojo, kad nėra į ką kreiptis.

Specialios technikos neturi net energetinius augalus viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi auginti bendrovė „Renergija". Pirmąjį savo derlių ši bendrovė nupjovė pusiau rankiniu būdu. Pasigamino specialų pjūklą, tvirtinamą prie traktoriaus, samdė daug pagalbinių darbininkų.

Tąkart ir ūkininkas šiek tiek nusivylė. Žemdirbiai buvo aktyviai raginami nederlingose žemėse auginti gluosnius biokurui. Bet neakcentuota, kaip ūkininkai nuims derlių ir kur parduos.

„Žilvičiai - ne javai, tąkart pamąstė G. Baškys. - Niekas griežtai nereglamentuoja, kada juos nupjauti. Tegu paaugs dar porą metų. Bus aukštesni. Gal ir kamienai sutvirtės. Bus daugiau masės".

Žmonės važiavo kaip į muziejų

Nusprendęs gluosniais užsodinti molingą sunkiai įdirbamą žemę, G. Baškys savo lėšomis ją paruošė: išarė, nupurškė. Iš Tytuvėnų miškų urėdijos nemokamai gavo sodinukų. Juos susodino lygiomis eilėmis, laikydamasis visų rekomendacijų. Visi sodinukai prigijo. Visus tuos metus, kol gluosniai augo, ūkininkas gavo tiesiogines išmokas - po 290 litų už hektarą.

Kitų rajonų žmonės pas jį važiavo pasisemti patirties. „Atvažiuodavo kaip į kokį muziejų, - pasakoja G. Baškys. - Mes patys prieš tai studijavome apie energetinius augalus, dalijomės žiniomis ir su atvykstančiais žmonėmis."

Malkoms netiko

Užsodindami gluosnius Baškiai tikėjosi pasigaminti malkų. Buvo paskaičiavę, jog kasmet nupjaus po 25 arus užaugusių gluosnių. Nuo tokio ploto nupjautos medienos turėtų užtekti vienam šildymo sezonui.

Kol nupjautų gluosnius nuo dviejų hektarų, ataugtų anksčiau nupjautieji krūmai. Dėl tokios rotacijos kuro tikėjosi turėti kasmet. Juolab, kad ataugę gluosniai duoda dar daugiau žaliavos, nes atauga po tris keturias atšakas. Iš tų pačių krūmų galima gauti naudos apie trisdešimt metų.

Praėjus ketveriems metams, gluosniai išstypo iki penkių šešių metrų aukščio. Tačiau paaiškėjo, kad malkoms jie netinka, nes dėl menkumo pagaliukai neduoda šilumos. Juos reikėtų susmulkinti ir naudoti kaip biokurą. O biokurui reikėtų specialaus katilo. Be to, nepigiai kainuotų ir smulkinimas.

Užsienyje gluosnių nuėmimui naudojami specialūs prie traktorių prikabinami agregatai. Toks agregatas hektarą gluosnių nupjauna ir susmulkina per valandą. Be to, nepalieka nesusmulkintų mažų vytelių, kurios gali užkimšti katilinių elevatorius. Vieno kubinio metro nuėmimas ir susmulkinimas atsieina apie 20-25 litus.

Kaišiadorių rajone įsikūrusi bendrovė „Renergija" šį pavasarį nusipirko beveik 300 tūkst. litų kainuojantį gluosnių pjovimo agregatą. Tik vargu, ar Žemaitijos ūkininkui apsimokės iš taip toli techniką kviestis. Juolab, kad gluosnių augintojų Žemaitijoje nedaug.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai