
Vilnius. Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis.
Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos.
„Šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinančioji energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai. (...) Palyginimui, Lenkijoje ir Estijoje daugiau nei pusė elektrinių vis dar naudoja iškastinį kurą“, – pranešime teigė E. Šegurovas.
Lietuvoje daugiausia energijos generuoja vėjas, saulė ir hidroenergija.
„Tai pirmi metai, kai įvyko rokiruotė šiame trejetuke. Jeigu dar prieš metus hidroakumuliacinė elektrinė buvo galingiausias elektros generatorius, dabar ją aplenkė vėjo ir saulės elektrinės, kurių abiejų įrengtoji galia pernai praktiškai padvigubėjo“, – pažymėjo E. Šegurovas.
Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos šių pajėgumų įrengtoji galia per metus augo 17 proc. ir pasiekė 82 gigavatus (GW). 57 proc. visų gamybos pajėgumų čia sudaro atsinaujinančioji energetika, o su atominėmis ir aplinkai draugiškomis elektrinėmis – 65 procentus.
Didžiausi pajėgumai įrengti Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 36 GW ir 27 GW), toliau rikiuojasi Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kada gali būti sustabdyta saulės elektrinė
2026-03-31 -
Pirmajai energetikos bendrijai skirta 16 mln. eurų saulės elektrinėms
2026-03-19 -
Patikimas degalų tiekimas tiesiai iš „ORLEN Lietuva“ naftos produktų gamyklos
2026-03-09
Skaitomiausios naujienos
-
Latvijos ūkininkai svarsto, ar verta dirbti šiais metais
2026-03-18 -
Dirbamos žemės nuoma: kodėl neužtenka susitarti žodžiu
2026-04-07 -
Žodinės sutartys – galvos skausmas ir ūkininkams, ir NMA
2026-03-13



(0)