Istorinė akimirka Europai: žalioji energetika aplenkė iškastinį kurą
2021-02-15

Vilnius. 2020-ieji bus įrašyti į Europos energetikos istoriją. Pernai Europoje pirmą kartą daugiau elektros energijos gauta iš atsinaujinančių gamtos išteklių nei iš iškastinio kuro. Kasmet rengiamos ataskaitos duomenimis, iš atsinaujinančių gamtos išteklių pernai gauti 38 proc. visos Europoje sunaudotos elektros energijos, o tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei iš iškastinio kuro (37 proc.).

Ataskaitą nuo 2015 m. kasmet rengia nepriklausoma klimato ir energetikos organizacija „Ember“ kartu su Europos klimato fondo finansuojama „Agora Energiewende“.

Pasak didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje vystančios bendrovės „LT Energija“ vadovo Mindaugo Juodžio, ši persvara žymi lūžį elektros energijos gavyboje.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Nors skirtumas tik vienas procentas, jis yra reikšmingas, nes žymi naujo etapo – žaliosios energijos dominavimo – pradžią. Be to, turint omenyje didžiules investicijas į vėjo ir saulės jėgainių statybą visoje Europoje, šis skirtumas ateityje tik augs“, – sako M. Juodis.

Tiesa, pernai prasidėjusi koronaviruso pandemija visame pasaulyje kiek sumažino elektros energijos poreikį: Europoje 2020 m. jis nukrito 4 proc., tačiau tokia tendencija neturėjo poveikio elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių augimui. Ataskaitos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vėjo ir saulės jėgainių visoje Europoje beveik padvigubėjo.

Ne išimtis ir Lietuva, kurioje elektros energijos gavyba iš atsinaujinančių šaltinių taip pat sparčiai auga, o maždaug pusė šios elektros energijos pagamina vėjo jėgainės, su kuriomis siejami ambicingi planai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Bendra vėjo jėgainių įrengtoji galia 2020 m. siekė 534 MW, tačiau daugiau nei dešimtyje šalies savivaldybių vystomi nauji vėjo jėgainių parkų projektai, kuriuos įgyvendinus bendra vėjo jėgainių galia per kelerius metus, tikėtina, padvigubės.

Sparti vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje vyksta siekiant įgyvendinti tiek nacionalinius, tiek visos ES energetinius tikslus.

„Naujosios Vyriausybės programoje numatyta, kad 2025 m. 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos turės sudaryti elektros energija, gauta iš atsinaujinančių išteklių, o 2030 m. rodiklis turėtų ūgtelėti iki 50 proc. Tai yra 5 proc. daugiau, nei iki šiol planuota Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje“, – sako „LT Energija“ vadovas.

Tiek Lietuva, tiek Europa siekia ambicingo ilgalaikio tikslo – iki 2050 metų 100 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pasak M. Juodžio, tokie tikslai susiję ne tik su energetine nepriklausomybe, bet ir su siekiu spręsti klimato kaitos bei kitas aplinkosaugos problemas.

„Pavyzdžiui, vėjo jėgainės, kurios yra aplinkai bene draugiškiausias elektros energijos gavimo būdas, gali efektyviai prie to prisidėti. Sausumoje statomos vėjo jėgainės neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, neteršia oro, beveik nenaudoja vandens, o visam elektrinės veikimo laikotarpiui, tai yra maždaug 30 metų, reikalingą energiją jėgainė pasigamina greičiau nei per metus. Be to, iki 90 proc. visų vėjo elektrinių komponentų yra visiškai perdirbami“, – sako ekspertas.

Palyginimui – vėjo elektrinės paliekamas anglies dvideginio pėdsakas per visą 25–30 metų jos gyvavimo ciklą sudaro vos 10–11 g CO2/kWh, kai gamtinėmis dujomis kūrenamos elektrinės – apie 400 g CO2/kWh, o anglies – apie 900 g CO2/kWh.

Pasak M. Juodžio, vėjo energetika neša ir nemažą finansinę naudą tiek visai šaliai, tiek savivaldybėms, kuriose kuriasi vėjo jėgainių parkai, tiek vietos gyventojams. Skaičiuojama, jog bendros šio sektoriaus investicijos Lietuvoje jau siekia apie 1 mlrd. eurų.

Pagal „LT Energija“ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai