Geoterminis šildymas: ir „gryčiai“, ir bažnyčiai
2012-08-23

Vilnius, rugpjūčio 23 d. Geoterminiu šildymu besižavinčius gąsdina kylančios elektros kainos. Vieno sostinės privačių namų kvartalo bei bažnyčios valdytojai tikina, kad net jei prieš dešimtmetį būtų žinoję, į kokias aukštumas šiandien įkops elektros kainos, vis vien būtų pasiryžę šiai investicijai.

Sostinės pakraštyje esančio privačių namų kvartalo „Džiaugsmo gatvė" gyventojai dar prieš dešimtmetį nepabūgo vieni pirmųjų įsirengti geoterminį šildymą. Anuomet pažįstami ir stebėjosi, ir pirštą prie smilkinio sukiojo - kokia gi egzotika šie naujakuriai užsiima. Šiandien gyventojai jau skaičiuoja, kad investicija atsipirkusi ir kiekvienas sutaupytas litas kapsi jiems į kišenę.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Geoterminio šildymo siurblys bažnyčios požemiuose

Iš visų kvartale esančių 22 gyvenamųjų namų, 19-oje įrengtas geoterminis šildymas. Prieš 10 m. nebuvo tokio didelio įrengimų pasirinkimo, teko rinktis iš kuklaus asortimento, tačiau gyventojai nesigaili pasirinkę skandinavišką kokybę - per 10 m. taisyti teko 1 kartą. Rengdamiesi šildymo sistemą, namų savininkai gavo nemenką nuolaidą, nes 19 namų - ne kasdienis užsakymas.

Architektas Gintautas Baranauskas sako, kad namo šildymas šiuo metu jam kainuoja pigiau nei anuomet, kai gyveno arčiau miesto centro 3 kambarių bute. Statant naujų namų kvartalą, svarstyta ir galimybė šildytis dujomis, tačiau atvesti dujotiekį - taip pat nepigu. G. Baranauskas sako, kad geoterminio šildymo įrengimas anuomet jam kainavo apie 15 tūkst. Lt daugiau nei būtų kainavęs dujinis. Namo savininkas sako, kad ši investicija jau atsipirkusi ir dabar jis jau skaičiuoja sutaupytas lėšas. Lygindamas savo ir bičiulių, kurie šildosi vien elektra išlaidas, G. Baranauskas pastebi, kad jo sąskaitos 15-20 proc. mažesnės.

Architektas Gintautas Baranauskas

Vidutiniškai sąskaitos už elektrą siekia apie 580 Lt per mėnesį, per metus - apie 6 tūkst. Lt. Šio elektros kiekio pakanka ne tik 235 kv. ploto namui, bet ir baseinui bei pirtelei apšildyti. Sutrikus elektros tiekimui namo gyventojai iš šalčio netirta - kuriasi židinį, kuris ortakiais apšildo visus namus. Šilumos siurblys automatiškai atsijungia, kai temperatūra laukia perkopia 16 laipsnių. Architektas sako ir savo klientams rekomenduojantis rengtis šį šildymą, tačiau apgailestauja, kad be valstybės paramos ši inovacija plinta vangiai.

Beveik visuose (18-oje) „Džiaugsmo gatvės" kvartalo namuose įrengta horizontali geoterminio šildymo sistema. G. Baranausko namo kieme 1-1,2 m. gylyje išvedžiota 500 m. žemės šilumą renkančių vamzdelių, bendras jų užimamas plotas - 5 ha. Toks metodas buvo labai patogus statant naujus namus - darbai žemės paviršiuje nekėlė nepatogumų, todėl sutaupyta lėšų, kurias įrengtų namų savininkai, nenorėdami niokoti namo aplinkos, skiria gręžinio įrengimui. Architektas juokiasi, kad savo kiemą demonstruoja kaip pavyzdį: įrengus horizontalų kolektorių pievelėje virš jo nei žolė nudžiūsta, nei medžiai nustoja augę, kaip kad legendose pasakojama. Artimiausiu metu namo šeimininkas norėtų įsirengti nedidelės galios vėjo arba saulės elektrinę - kad bent iš dalies galėtų patenkinti savo elektros energijos poreikį.

Džiaugsmo gatvėje

Žemės šiluma šildomi ir mažiau žemiški pastatai - sostinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia geoterminiu šildymu naudojasi jau 8 metus. Anksčiau, kai bažnyčia buvo prijungta prie centrinio šildymo sistemos, tikintiesiems tekdavo rinktis: neštis į bažnyčią karšto vandens pūslę ar šalti. Įrengus geoterminį šildymą šios dilemos neliko - bažnyčioje palaikoma 21 laipsnio temperatūra, toks klimatas tinkamas ir bažnyčioje esančiam kultūriniam paveldui. 1000 kv. m plotui apšildyti šalčiausią žiemos mėnesį sunaudojama elektros už 11 tūkst. Lt, tačiau, pasak bažnyčios ekonomo Roberto Petrausko, tai dvigubai pigiau nei šildyti bažnyčią iš miesto šilumos tinklų. 100 tūkst. Lt, be pridėtinės vertės mokesčio bažnyčiai buvo didelė suma, todėl įrangą pirko išperkamosios nuomos būdu. Sostinės centre apie horizontalaus kolektoriaus įrengimą nebuvo net svarstyta - įrengtas 60 m. gylio gręžinys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai