Vilnius. Nors teigiama, kad perdirbimas svarbus tiek žemės ūkiui, tiek Lietuvos ekonomikai, tačiau pastaruoju metu sektoriui, turinčiam visas galimybes perdirbti didesnius grūdų ir rapsų kiekius, sudaromi papildomi barjerai.

Pavyzdžiui, vien dėl planuojamų 2020 m. lygio „lubų“ biodegalams, Lietuvos žemės ūkis ir agroverslas per artimiausius 10 metų gali patirti daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, skaičiuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA).

„Jei valdžios institucijų požiūris ir prioritetai būtų sutelkti į vietinės gamybos skatinimą, tai Lietuvos grūdų perdirbimo įmonės pajėgios investuoti į gamybos potencialo didinimą“, – teigė LGPPA direktorė Dalia Ruščiauskienė, Asociacijos inicijuotame susitikime su žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų viceministrais.

Per metus Lietuvoje vidutiniškai užauginamas 7–8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdaliai šio kiekio eksportuojama, o šalyje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ministerija kelia tikslą padidinti grūdų perdirbimo apimtis. Tai būtų perspektyvu, nes iš grūdų būtų pagaminama daugiau aukštos pridėtinės vertės gaminių – nuo maisto iki pašarinių ar energijos produktų.

Vienas iš didžiausių grūdus perdirbančių sektorių Lietuvoje yra biodegalų pramonė, kasmet perdirbanti 0,42 mln. t grūdų ir rapsų, o pagamintus aukštos pridėtinės vertės degalų biopriedus realizuojanti Lietuvos ir Skandinavijos rinkose. Tačiau mūsų šalies grūdų augintojai baiminasi, kad jų produkcijos bus nuperkama mažiau, jei bus sumažinta viršutinė pirmos biodegalų kartos naudojimo riba transporto sektoriuje.

Pasak LGPPA, „lubų“ sumažinimui įtakos turi teisės aktų prieštaravimai dėl biodegalų nemaišymo 2020 m. žiemos metu, 2020 metais į rinką išleistas valstybės degalų rezervas be biodegalų dalies, o didžiausią grėsmę kelia palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD nepripažinimas pirmos biodegalų kartos žaliava.

PFAD naudojamas pašarams, todėl turėtų būti priskirtas pirmos biodegalų kartos žaliavai. Tačiau Lietuvos žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai mato naftos kompanijų interesą PFAD įvardinti palmių aliejaus gamybos „atlieka“. Toks statusas leistų PFAD naudoti antros kartos biodegalų gamyboje, o tai paskatintų degalų prekybininkus rinktis degalus su PFAD, o vietiniai iš rapsų gaminami biodegalai būtų eliminuoti iš rinkos.

„Nors Lietuva įsipareigojo laikytis ambicingų Žaliojo kurso tikslų, tačiau užuot skatinę vietoje išaugintų žaliavų panaudojimą, pirmenybę teikiam atvežtiniam palmių aliejaus produktui“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.

Jis patarė Lietuvai sekti kitų ES šalių, ribojančių palmių aliejų ir jo produktų naudojimą degalams, pavyzdžiu. Štai kaimynė Lenkija saugo savo ūkininkų interesus ir apskritai neimportuoja palmių aliejaus ir jo produktų. Daugiau nei pusė ES valstybių jau yra priėmusios palmių aliejaus ribojimus degaluose.

„Jau daug metų importuojame biodegalus į Skandinavijos šalis ir gerai žinome šių šalių situaciją – nei vienoje iš jų palmių aliejui ir jo produktams nėra suteikiamas prioritetas. Tad remkimės skandinavų patirtimi“, – akcentavo didžiausios Lietuvos biodegalų įmonės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas.

Jeigu Lietuva būtų ištisus metus maišiusi biodegalus į kiekvieną degalų litrą, 2020 m. „lubos“  siektų 6,03 proc. Jei transporto sektoriuje 2020 m. „lubos“ biodegalams bus sumažintos iki 4,5 proc., Lietuvos žemės ūkio sektorius per artimiausius 10 metų patirs daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, kadangi nebus nupirkta 1 mln. tonų rapsų ir degalus neįmaišyta 0,41 mln. t biodegalų.

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad ribojant biodegalų naudojimą, būtų daromas neigiamas poveikis Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, Lietuva jau eilę metų neįvykdo Atsinaujinančių energijos išteklių tikslų, todėl šaliai gresia finansinės sankcijos.

Pagal LGPPA inf.