Jonava. Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako, kad dujų kaina Europoje jau pakilo iki raudonos ribos, virš kurios „Achemos“ veikla tampa nuostolinga.

„Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. „Achemos“ situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui“, ‒ prenešime spaudai sakė R. Miliauskas. 

Net 80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina. Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių.

„Achema“ ženkliai mažina gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kur dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių. Saugodama darbo vietas, „Achema“ pritaikė laikinų prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą“, – rašoma pranešime spaudai.

Pasak įmonės vadovo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti stabdyti ir kitus gamybos agregatus, o tai turėtų įtakos kitoms tiesiogiai ir netiesiogiai susijusioms įmonėms, kurių yra virš tūkstančio.

Pasak R. Miliausko, dabar yra laikas, kuomet ūkininkai užsiperka trąšų. Kadangi jos ir taip yra pabrangusios, nemaža dalis ūkininkų laukė kainų kritimo. Deja, atsitiko priešingai - jos tik pabrango.

„Jeigu ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės ir brangiau parduoti savo derlių. Jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis. O brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas. Ir ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą“, – sako R. Miliauskas. 

R. Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Europos šalių vyriausybės skelbia svarstysiančios, kokių priemonių imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas.

„Achemos“ vadovo manymu, tokia pat tvarka galėtų būti pritaikyta ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.

Pasak „Achemos“ vadovo, brangstant tiek „Gazprom“, tiek JAV, Norvegijos ir kitų šalių dujoms, net Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų.

Jei gamykla būtų sustabdyta visiškai, anot R. Miliausko, poveikį pajustų ir šalies biudžetas – jos  indėlis į energetinės infrastruktūros išlaikymą, pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus, kasmet siekia apie 52 mln. eurų.

Be to, mažėjant „Achemos“ pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. eurų per mėnesį, smuktų ir gyventojų pajamų mokesčio suma. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomisto-analitiko Tito Budreikos teigimu, sunkiosios pramonės įmonėse, t. y. cemento, metalo, plieno, plastikų ir chemijos (įskaitant trąšų) dabartinis energijos išteklių brangimas bendrą produkcijos savikainą padidino 8–15 proc.

Pasak LPK analitiko, Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo importuojamų energijos produktų yra itin didelė: 75 proc. Lietuvos energijos yra importuojama, kai ES vidurkis 60 proc.

BNS, MŪ inf.