Žemdirbių lobistai kritikuoja išmokų „lubas“
2020-10-13
Shutterstock.com nuotr.

Briuselis. Devynių ES šalių, įskaitant Lietuvą, žemdirbių organizacijos bendrame pareiškime kritikuoja tiesioginių išmokų ribojimą ES lygiu kaip diskriminuojantį.

Jos apibūdina tiesioginių išmokų „lubų“ nustatymo ES lygiu idėją kaip „diskriminuojančią daugelį valstybių narių ūkių ir žemės ūkio įmonių, kurios yra atsakingos už didelę dalį ES žemės ūkio ir maisto produktų gamybos“.

Devynių valstybių žemdirbių organizacijos siekia, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pritartų, jog išmokų ribojimo priemonė būtų savanoriška, kaip susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai liepos 21-ąją.

ES Vadovų Tarybos susitarime dėl daugiametės finansinės programos nurodoma, kad „tiesioginių išmokų ribojimas ir mažinimas turėtų būti BŽŪP strateginio plano dalis“ ir, jų nuomone, turėtų būti sprendžiamas valstybių narių lygmeniu.

Žemdirbių organizacijų kreipimesi pabrėžiama, kad ribojant išmokas „baudžiami ūkininkai, investavę ir plėtoję savo ūkius“ ir „keliama grėsmė konkurencingumui“. Išmokų „lubų“ nustatymas ES lygmeniu taip pat „ribotų žemės ūkio ir maisto sektoriaus plėtrą ir investicijas, kurios teigiamai veikia aplinką ir klimatą“, o tikėtinas rezultatas – „ūkių susiskaidymas“ sistemoje, baudžiančioje „technologiškai pažangius ūkius“.

Išmokų ribojimo kritikai pažymi, kad vienodos visoms ES šalims išmokų „lubos“ – tai akivaizdus pavyzdys, jog vienas dydis netinka visiems dėl „asimetrinio poveikio valstybėms narėms ir Europos Sąjungos regionams“. Pareiškime pabrėžiama, kad „visų tipų ūkiams turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės gauti BŽŪP finansavimą, nepriklausomai nuo jų dydžio“.

„Todėl mes griežtai prieštaraujame privalomam tiesioginių išmokų viršutinės ribos nustatymui ir (arba) mažinimui“. „Mes galime sutikti, kad tiesioginių išmokų mažinimas būtų pagrįstas tik savanoriškai valstybių narių lygiu“, - teigia devynių šalių žemdirbių organizacijų atstovai.

Pareiškimą pasirašė Čekijos, Slovakijos, Italijos, Danijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos žemės ūkio rūmai ir kitos įtakingos lobistinės organizacijos, tarp jų ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

„Lubų“ poveikio skirtumų išsamiai nevertino

Kreipimesi akcentuojamas išmokų „lubų“ nustatymo „asimetrinis poveikis valstybėms narėms ir Europos Sąjungos regionams“ atskleidžia, jog išmokų ribojimas gali labai nevienodai ir skirtingu mastu paveikti ES šalių ekonomikas.

Dar pernai Europos Parlamento narys Bronis Ropė kreipėsi į Europos Komisiją, atkreipdamas dėmesį, kad, atliekant poveikio vertinimą, nebuvo analizuojamas visos išmokų sumos mažinimo ir ribojimo poveikis atskirų ES valstybių narių ūkiams.

Pavyzdžiui, ūkiai, kurie gauna daugiau kaip 100 000 eurų paramos, Graikijoje sudaro 0,01 proc., Čekijoje – 6,6 proc. visų ūkių, arba 660 kartų daugiau.

Europarlamentaras B. Ropė nuogąstavo, kad Europos Komisijos siūlomas išmokų mažinimas ir ribojimas gali prieštarauti Lisabonos sutarties nuostatai dėl kompetencijų pasidalijimo tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių žemės ūkio srityje.

Tuometinis ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas atsakė, jog visose valstybėse narėse buvo modeliuojami du „lubų“ variantai – 100 000 ir 60 000 Eur viršutinės ribos vienam ūkiui.

„Kad būtų lengviau palyginti įvairias politikos galimybes, kintantys skirtingų galimybių elementai (pvz., ekologinė sistema, papildomos su aplinkosauga susijusios išmokos ir susietoji parama) į ribojimo vertinimą nebuvo įtraukti“, – pripažino F. Hoganas.

Tad akivaizdu, kad Komisija jokios analizės apie išmokų mažinimo poveikį atskirų ES šalių žemės ūkio sektoriams nedarė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai