Vilniuje ryškėja konkretūs BŽŪP kontūrai
2013-07-22

Vilnius. „Žemės ūkis yra viena brangiausių Europos Sąjungos (ES) politikos krypčių, todėl reikalauja didelės politikų atsakomybės, priimant suderintus sprendimus, kurie tenkintų ir ūkininkus, ir mokesčių mokėtojus, - pirmadienį teigė  Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, pradėdamas Seime prasidėjusį ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikimą.

Anot jo, pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusiai Airijai pavyko sėkmingai baigti derybas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos iki 2020 metų: „Dabar jau galima susitelkti konkretiems darbams, didinant ūkių konkurencingumą, plėtojant gamtai nekenkiantį ūkininkavimą ir įveikiant klimato kaitos iššūkius, taip pat siekiant darnios kaimo teritorijų plėtros".

ES žada papildomai skatinti jaunuosius ūkininkus

LYTAGRA 19 07 04 mob

Europos Sąjungoje (ES) nuo kitų metų pradėsianti veikti jaunųjų ūkininkų papildomo skatinimo tvarka leis jiems gauti didesnes išmokas, sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas lenkas Česlavas Adamas Siekierskis (Czeslaw Adam Siekierski)

„Europos Parlamento nariai siekia sukurti papildomą paramos sistemą jauniesiems ūkininkams", - teigė Č. A. Siekierskis parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime. Pasak jo, jaunieji ūkininkai galės gauti papildomai 25 proc. daugiau išmokų už žemę, kurios plotas būtų nuo 25 iki 90  hektarų. Anot pranešėjo, ES valstybės narės galės pačios nustatyti tokios išmokos „lubas".

ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas taip pat įspėjo, kad iki 2 proc. šių išmokų turėtų skirti iš savo nacionalinių biudžetų pačios ES valstybės.

Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos teigimu, šia priemone Lietuvoje ūkininkai galės pasinaudoti nuo 2015 metų - tikimasi, kad daugiau jaunų žmonių imsis ūkininkavimo. Dabar Lietuvoje didžiosios dalies ūkininkų amžiaus vidurkis yra apie 56 metai. 6 proc. ES ūkininkų yra jaunesni kaip 35 metų ūkininkai. 

V. Juknos teigimu, Bendrosios žemės ūkio politikos naujajame reglamente numatomas privalomas jaunųjų ūkininkų rėmimas yra naudingas: „Tai leis jauniems žmonėms kurtis ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse". Ministras dar negalėjo pasakyti, kiek Lietuva iš savo biudžeto turės skirti lėšų jaunųjų ūkininkų rėmimui.

Tiesioginės išmokos - tik aktyviems ūkininkams

Nuo kitų metų startuosiančios BŽŪP reformos reikalavimas tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams užkirs kelią lėšas gauti neaktyviems ūkininkams, sako ministras V. Jukna.

„Bendrosios žemės ūkio politikos  reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tai ženklus pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti vadinamuosius "sofos" ūkininkus, nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę", - ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime Vilniuje pirmadienį teigė V. Jukna.

EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Č. A. Siekierskis pabrėžė, kad į ES lėšas galės pretenduoti tik realiai žemę dirbantys ūkininkai, bet ES valstybės pačios galės nustatyti aktyvaus ūkininko požymius.

„Ateityje išmokos bus skirtos tik aktyviems ūkininkams. Tačiau numatyta siekti tam tikro lankstumo ES valstybėse narėse, tai reiškia, kad valstybės narės galės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra tas aktyvus ūkininkas", - sakė europarlamentaras.

V. Juknos teigimu, numatomi BŽŪP pokyčiai yra būtini, reaguojant į naujus iššūkius, atsiradusius ES žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Tačiau ministras pabrėžė, kad numatomas ūkininkavimo sąlygų suvienodinimas Lietuvos netenkina.

„Būdamas Lietuvos žemės ūkio ministru ir atstovaudamas visų Lietuvos ūkininkų interesams, šioje srityje aš negaliu būti visiškai patenkintas, nes, deja, pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas ES", - pareiškė V. Jukna.

Ministras teigė pripažįstąs, kad 2014-2020 metais tiesioginių išmokų schemoje numatoma daugiau reikalavimų negu dabar, tačiau jis pabrėžė, kad ūkininkams kylančius klausimus, susijusius su naujovėmis, padės spręsti stiprinama ūkių konsultavimo sistema.

Daugelis naujosios reformos nuostatų įsigalios iki 2018 metų - iki to laiko ES šalių ūkininkai galės susipažinti su naujovėmis.  

„Toks sutarimas naudingas visoms valstybėms narėms, nes skiriama daugiau laiko tinkamai pasiruošti. Tačiau tos valstybės narės, kurios anksčiau išskirs tokias vietoves pagal naujus kriterijus, galės ir anksčiau pradėti mokėti išmokas pagal naująją schemą", - teigė V. Jukna.

Lietuvoje „žalinimo“ bus mažiau

Tiesioginių išmokų ateityje sieksiančių Lietuvos ūkininkų neturėtų bauginti naujieji Europos Sąjungos (ES) reikalavimai dėl ekologiškumo ir aplinkosaugos - vadinamojo „žalinimo", sako parlamentinio Kaimo reikalų komiteto vadovas Saulius Bucevičius.

„Lietuvai mažiau gali atsiliepti reikalavimai dėl „žalinimo" negu kai kurioms kitos valstybėms. Kai kurioms kitoms ES valstybėms „žalinimo" procentalumas yra žymiai aktualiau negu Lietuvai. Nes, pavyzdžiui, sėjomainą mes jau turėdavome", - teigė S. Bucevičius.  

BŽŪP reikalavimuose, įsigaliosiančiuose nuo kitų metų, ekologiško ūkininkavimo klausimai keliami kur kas labiau negu iki šiol.

Č. A. Siekierskis informavo, kad 30 proc. nacionalinio biudžeto, skirto tiesioginėms išmokoms, turės būti skirta ekologinėms priemonėms. Ekologinės žemdirbystės ūkininkams bus taikomi papildomi reikalavimai - iki 2017 metų kovo Europos Komisija pateiks vertinimo ataskaitą ir pataisas dėl ekologinių plotų didinimo iki 7 proc.

Be kita ko, anot jo, Europos Parlamentas ir Komisija siekia, kad iš nacionalinio biudžeto tiesioginėms išmokoms skiriama lėšų suma turėtų būti susieta su ekologinėmis priemonėmis.

Ministro V. Juknos teigimu, naujasis privalomas reikalavimas dėl „žalinimo" skatins ekologinį ūkininkavimą, siekiant geresnės gamtos išteklių apsaugos ir tvaresnių ūkininkavimo metodų.

Pasak jo, parama, kurios sieksiantiems ūkininkams bus keliami „žalinimo" reikalavimai, bus susieta su trimis aplinkai naudingais ūkininkavimo būdais: pasėlių įvairinimo, daugiamečių pievų išlaikymo, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis.

„Manau, kad toks metodas atspindi ūkininkavimo būdų įvairovę visoje ES ir leidžia ūkininkams lanksčiai pasirinkti jiems tinkamas taikyti žalinimo priemones", - teigė ministras.

Parengta pagal BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai