Briuselis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nori radikaliai pertvarkyti ES finansų politiką. Joje gali nelikti žemės ūkio kaip atskiro ES biudžeto skyriaus.

Pradėjusi antrąją kadenciją Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen nori visiškai pertvarkyti Europos Sąjungos biudžeto politiką. Apie tai rašo vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, europinis portalas politiko.eu, lenkų „Rzeczpospolita“ ir kt. Žiniasklaida jau pasigavo „perėmimo“ sąvoką.

Neramina tai, kad dvi svarbiausios biudžeto dalys – žemės ūkio biudžetas su 41,6 mlrd. Eur einamaisiais metais, taip pat struktūrinės politikos ir sanglaudos biudžetas su 58,1 mlrd. Eur – ateityje gali būti sujungtos į vieną bendrą biudžetą.

Užduotis naujajam biudžeto komisarui

Teiginiai apie galimą biudžeto politikos revoliuciją kol kas grindžiami tik vidaus dokumentais – būtent jais remiasi vokiečių dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, nurodydamas, kad turėjo galimybę su jais susipažinti.

Tačiau kai kuriuos siūlomus struktūrinius pokyčius galima rasti ir EK vadovės laiške, skirtam ES biudžeto komisarui Piotr’ui Serafin’ui. Laiške U. von der Leyen paaiškina, ko iš jo tikisi.

Vienas biudžetas kiekvienai valstybei

Teigiama, kad Europos Komisija nori sugrupuoti ES finansinius išteklius, iki šiol paskirstytus daugiau nei 500 skirtingų Europos programų, į 27 nacionalinius biudžetus. Užuot paėmus lėšas iš skirtingų programų, kaip buvo iki šiol, kiekvienai valstybei narei būtų skiriamas vienas nacionalinis vokas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Nuotr. © European Union 2024 (Philippe Buissin)

Taigi vyriausybės galėtų lanksčiai finansuoti įvairias politikos sritis. Naujoji sistema turėtų būti įdiegta nuo 2028 m. su kita daugiamete finansine programa. U. von der Leyen tikisi paprastesnio, tikslingesnio ir atsakingesnio biudžeto valdymo.

Žemės ūkio biudžetas – bendro biudžeto dalis

Anot „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, žemės ūkio ir struktūrinė pagalba ateityje būtų mokama valstybėms narėms, kurios turi didžiąją dalį ES biudžeto, kaip subsidija nacionaliniams biudžetams.

Tačiau tam, kad šalys narės gautų pinigus, joms pirmiausia tektų pateikti Komisijai nacionalinius planus su politikos priemonėmis ir tikslais, o Komisija turėtų jiems pritarti.

Šis nacionalinio planavimo ir susitarimo principas jau taikomas ES žemės ūkio politikoje, kai EK tvirtina nacionalinius strateginius planus. Nacionalinis strateginis planas dabar apimtų visus sektorius, t. y. ne vien žemės ūkį, bet ir energetiką, regionų plėtrą, transportą ir kt.

Norint gauti ES paramą, tektų įvykdyti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, žemės ūkio atveju tai galėtų būti žaliojo kurso prielaidų įgyvendinimas. Be to, Briuselis norėtų kasmet peržiūrėti nacionalinius biudžetus ir juos pakoreguoti, kad šalys pasiektų tikslus, įskaitant susijusius su aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita.

Europos Komisijos pareigūnai tvirtina, kad taip siekiama geriau panaudoti ES subsidijas tikslams, kurių iš tikrųjų labiausiai reikia konkrečioje šalyje. Metine biudžeto peržiūra būtų siekiama, kad šalys galėtų greitai ir lanksčiai keisti subsidijas ekstremalių situacijų atveju, pavyzdžiui, kai bandoma atsigauti po potvynio.

Subsidijos turėtų sietis su reformomis

Atsisakius bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto, liktų tik trys europiniai fondai: konkurencingumo, užsienio politikos ir administracijos. Konkurencingumo fondas gautų visas lėšas, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninėms technologijoms, investicijoms ir gynybai.

Bandomojo baliono metodas

Europos Komisija apie biudžeto valdymo pertvarką oficialiai nėra nieko pareiškusi. Anot žiniasklaidos, veikiama pagal Briuselio pamėgtą vadinamąjį bandomojo baliono metodą: nutekinamas radikalus dokumentas ir analizuojamos reakcijos.

Jei bandomasis balionas sprogsta (visuomenės reakcija primena sprogimą), sumanymo atsisakoma, tarsi nieko nebuvę. Jei koncepcija randa šalininkų, darbas tęsiamas.

Tačiau kitais metais Europos Komisija turės pateikti pasiūlymą dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos. Todėl U. von der Leyen norės išgirsti šalių narių reakcijas į pertvarkos projektą, nes ES biudžeto reikalus valstybės narės sprendžia vienbalsiai.

Ar išaugs parama žemės ūkiui

Publikacijose, kuriose analizuojami galimi pokyčiai žemės ūkyje po biudžeto pertvarkos, abejojama, ar dėmesio žemės ūkiui bus daugiau. Tiesa, pastebima, kad Vokietijos ūkininkams tai gali būti naudinga, nes pagal dabartines nuostatas valstybė negali per daug subsidijuoti savo žemės ūkio.

Nerimą kelia ES lėšų žemės ūkiui siejimas su kai kurių strateginio dialogo reikalavimų įgyvendinimu, įskaitant ŠESD emisijų ūkiuose mažinimą.

Laukiama, kokia bus „Copa-Cogeca“ reakcija į naujus sumanymus. Daroma prielaida, kad vėl atsiras skirstymas į senąją ir naująją Europą.