Briuselis. Naujausi Europos Komisijos duomenys patvirtina precedento neturintį ES azoto trąšų importo nuosmukį įsigaliojus ES pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmui (PADKM arba angl. CBAM).

Sausį ES importavo 179 877 t azoto trąšų, palyginimui 2025 m. sausį importuota 1 183 728 tonos. Importo apimtys krito iki 16 proc. įprasto lygio.

Šie skaičiai patvirtina pastarųjų metų ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų nuolatinius perspėjimus, siunčiamus ES institucijoms, kad be būtinų techninių apsaugos priemonių ir pasirengimo rinkai, CBAM įgyvendinimas sutrikdys trąšų tiekimo srautus ir padidins Europos ūkininkų išlaidas.

Azoto trąšos, kurias tiesiogiai veikia CBAM, sudaro maždaug 46 proc. viso ES sunaudojamo trąšų kiekio, o daugiau nei 30 proc. šio kiekio tradiciškai importuojama.

ES azoto trąšų importas 2023–2026 m. sausio mėn.

Tokio masto sumažėjimas negali praeiti be pasekmių. Jis kelia tiesioginę grėsmę žemės ūkio gamybos stabilumui visoje ES, destabilizuoja rinkas, sukeldamas laukimo elgseną.

Tuo tarpu vidaus rinkoje trąšų kainos toliau kyla. 2026 m. sausį jos buvo 25 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad trąšos vidutiniškai sudaro 15–30 proc. ūkininkų sąnaudų ir kad lauko kultūrų sektorius ir be to patiria didelį spaudimą, o trečius metus iš eilės pelno maržos yra neigiamos, ši situacija daugelyje valstybių narių gali greitai tapti lūžio tašku.

Atsargų lygis irgi kelia nerimą. Vidutiniškai dabartinės atsargos padengia vos 45–50 proc. ūkininkų trąšų poreikio 2026 m. derliui, o kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Italijoje ir Airijoje, atsargų kiekis yra gerokai mažesnis. Galvojant apie pasirengimą 2027 m. sezonui, auga ES maisto gamybos pažeidžiamumas.

„Copa“ ir „Cogeca“ ragina imtis pragmatiško ir atsakingo požiūrio. Tarp pagrindinių gruodžio ir sausio mėn. protestuose išsakytų reikalavimų – siūlymas atidėti CBAM taikymą trąšoms, kol techninės sąlygos užtikrins kainų nuspėjamumą importo ir sąskaitų faktūrų išrašymo metu, vengti tiekimo sutrikimų visoje grandinėje ir įdiegti ilgalaikes priemones, skirtas kompensuoti su CBAM susijusias ūkininkų išlaidas.

Naujausi duomenys rodo, kad kai importas sumažėja daugiau nei 80 proc., kai kainos toliau kyla, o prieinamumas tampa neaiškus, tai nebėra teorinis rūpestis. Tai tiesioginė rizika ES žemės ūkio gamybai ir aprūpinimui maistu.

„Copa“ ir „Cogeca“ ragina nedelsiant sustabdyti CBAM taikymą trąšoms, kad būtų išvengta tolesnių sutrikimų ir apsaugotas Europos žemės ūkis. Taip pat reikalingos struktūrinės priemonės, siekiant užtikrinti ilgalaikį trąšų prieinamumą ir įperkamumą Europos Sąjungoje.