Rebusas: remti mažesniuosius ar sofos ūkininkus (papildyta)
2013-06-04

Kaunas. ES parama būsimajam finansiniam periodui įgavo konkrečius kontūrus: šalies žemdirbiai gaus 9,7 mlrd. Lt (2,8 mlrd. eurų) tiesioginių išmokų ir 4,8 mlrd. Lt (1,4 mlrd. eurų) kaimo plėtrai. Dalį šių lėšų galima perskirstyti iš vieno voko į kitą. Rebusą: remti mažesniuosius ar sofos ūkininkus, teks išspręsti žemdirbių savivaldai.

Pagal Europos Komisijos parengto „Pereinamųjų nuostatų“ reglamento projekto 2014 m. nuostatas Lietuvai suteikiama galimybė perskirstyti lėšas tarp Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) I ir II ramsčių: iš tiesioginių išmokų finansinio voko į kaimo plėtros voką numatant galimybę perskirstyti iki 15 proc., o iš kaimo plėtros finansinio voko į tiesioginių išmokų voką – iki 25 proc.

Spendimas galiotų visai naujai perspektyvai ir tik 2017 m. būtų galima peržiūrėti lėšų perskirstymą tarp I r II ramsčių, o kiekvienam jų galėtų būti nustatytas skirtingas perskirstomų lėšų procentas. Žinoma, palikta ir kita galimybė – palikti viską taip, kaip yra, ir neperskirstyti.

Pinigų dalybų klausimas gvildentas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje. Paaiškinti, kaip keistųsi paramos dydžiai ją perskirstant, atvyko žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Apsispręsti, kokį variantą pasirinkti, prezidiumo nariams turėjo padėti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės pranešimas.

Žemės ūkio ministerijos atstovai pateikė kelis paramos lėšų perskirstymo variantus

Dojus agro 19 09 10

Mindaugas Kuklierius pabrėžė, kad jei būtų pasirinktas variantas perskirstyti lėšas iš II ramsčio (kaimo plėtros ir investicinių projektų) į I-ąjį (tiesioginė parama), kas 5 proc. išmokos dydis už ha padidėtų 13 Lt. „Šiandien logika diktuoja, kad turėtume investuoti į ūkius ir į tas priemones, kurių labiausiai reikia – modernizavimą, melioraciją. Šios priemonės labiau vienija, o ne skaldo šalies žemdirbius. Dėl jų lengviau susitarti tiek mažam, tiek stambiam, tiek grūdininkams, daržininkams ar gyvulininkams. Grūdininkai šiandien jau tikriausiai galvoja, kad gali parduoti ne grūdus, o aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kitas svarbus argumentas – kuo labiau didinsime tiesiogines išmokas, tuo labiau remsime stambiuosius žemvaldžius, kurie supirko žemę, tačiau nebūtinai ūkininkauja“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Tiek ministerijos atstovams, tiek pranešimą skaičiusiai R. Melnikienei Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis turėjo nemažai klausimų

Šiuo metu 2 proc. ūkių valdo 42 proc. žemės. Tai reiškia, kad nemaža dalis tiesioginės paramos atitenka būtent stambiesiems žemvaldžiams. Tuo tarpu senstantis kaimas, susiklosčiusi žemės ūkio struktūra, ekstensyvi žemdirbystė reikalauja sprendimų, kad parama pasiektų kuo daugiau kaimo žmonių.

„Skaičiavau ir dėliojau, kurį variantą pasirinkti ir pradėjau pyktis su savimi“, – prisipažino ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Vis dėlto, žemdirbių savivaldai per šį mėnesį teks apsispręsti, kaip perskirstyti ES paramą tarp vadinamųjų vokų ir pabandyti nesusipykti tarpusavyje.

ŽŪR prezidiumo posėdyje už lėšų perskirstymą iš I ramsčio (tiesioginė parama) į į II-ąjį (kaimo plėtros ir investicinių projektai) pasisakė didžioji dauguma prezidiumo narių. Vienas iš motyvų – 2014-2020 m. finansiniame periode kaimo plėtrai ir investiciniams projektams numatyta 15 mlrd. Lt (440 mln. eurų) mažesnė parama nei 2007-2013 m. laikotarpiui.

Iš tiesioginių išmokų finansinio voko į kaimo plėtros voką leidžiama perskirstyti iki 15 proc. Siekiant išlaikyti buvusį finansavimo lygį, užtektų perskirstyti 11 proc. tiesioginių išmokų finansinio voko. Be to, siūloma peržiūrėti ir atsisakyti kai kurių programų.

Gana kategoriškai už lėšų iš II ramsčio (kaimo plėtros ir investicinių projektų) į I-ąjį (tiesioginė parama) perskirstymą pasisakė Skuodo rajono žemdirbių asociacijos vadovas Vidmantas Doniela.

Tuo tarpu Lietuvos miško savininkų ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pageidauja, kad viskas būtų palikta taip, kaip yra.

Apsispręsti, kokį variantą pasirinkti, prezidiumo nariams turėjo padėti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės pranešimas

Pranešimą skaičiusi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė pabrėžė, kad Lietuvos ūkiai savo dydžiu ir struktūra pakankamai skirtingi. Pasak direktorės, makroekonominiai rodikliai ir ūkininkų pajamos rodo, kad situacija Lietuvos žemės ūkyje yra gera.

Auga pridėtinės vertės kūrimas ir eksporto apimtys, vidutinio ūkio dydis ir žemdirbių pajamos, maisto ir žemės ūkio produktų importo ir eksporto saldo yra teigiamas. Šalyje įgyvendinta daugiau kaip 11 tūkst. investicinių projektų – investicinės paramos dėka labai pagerėjo ūkininkų apsirūpinimas kapitalu, ypač technika.

Žemdirbių savivaldai teks apsispręsti per šį mėnesį

Ūkių skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja ir tai, anot R. Melnikienės, yra teigiamas reiškinys. Palaipsniui keičiasi Lietuvos ūkio specializacija, auga gyvulininkystės sektoriaus reikšmė ir eksporto apimtys. Tačiau sparčiai mažėja žmonių užimtumas žemės ūkyje.

„Šiems žmonėms turime sukurti galimybę užsiimti alternatyviomis veiklomis, netgi pritraukiant tuos, kurie yra išvykę uždarbiauti į užsienį, antraip netrukus kaime turėsime mažą populiaciją. Tiesioginių išmokų modelis labai paskatino ekonomiją, kadangi remiamas ha, kitos sąnaudos – neidentifikuojamos, dideli ūkiai sukaupė didesnę tiesioginių išmokų masę, atitinkamai galėjo įsigyti daugiau technikos“, – sakė R. Melnikienė. Tačiau susiejus paramą  su žeme, gyvulių skaičius sumažėjo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai