Dublinas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų sistema bus Airijos žemės ūkio ateitis, pareiškė  ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan).

Komisaras priminė airiams, kad praėjusiais metais Nyderlandų ūkininkai turėjo paskersti 160 000 karvių, kad būtų sumažinti metano išskyrimai dėl išaugusių karvių skaičiaus, rašo airių „Agriland“.

F. Hoganas perspėjo Airijos pienininkystės ūkininkus, kad jų bandų plėtrai taip pat bus taikomi ribojimai. Komisaras ūkininkams kalbėjo, kad jie privalo atsakingiau vertinti dirvožemio, vandens ir oro kokybės aspektus, kurie bus įvertinti skiriant papildomus mokėjimus.  

Nors nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Airijos žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekis mažėjo, pastaruoju metu šalies žemės ūkio produkcijos augimas, ypač pieno sektoriaus plėtra, padidėjo.

Airija yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 20 proc., o iki 2030 m. – iki 30 proc., kad rodiklis sugrįžtų į 2005 metų lygį.

Airijoje 2017 metais buvo 1,343 mln. karvių.

Kaip skelbia „The Guardian“, Nyderlanduose 2015 metais buvo 1,717 mln. pieninių karvių, o 2018 metų pradžioje šis skaičius sumažėjo iki 1,63 mln., nes ūkininkai buvo priversti dalį gyvulių paskersti.

Net 80 proc. Nyderlandų ūkių gamina daugiau mėšlo, nei gali teisėtai tai daryti. Ūkiai moka milijonus eurų, kad mėšlas būtų išvežtas, tačiau daug ūkių vengia šių išlaidų ir neteisėtai paskleidžia mėšlą laukuose.

„The Guardian“ pažymi, kad Nyderlandams teisėtai leidžiama skleisti daugiau mėšlo lauke nei bet kuriai kitai ES valstybei.

Šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (ŠESD) priskiriami anglies dioksidas, metanas, diazoto oksidas, fluoruotos dujos.

MŪ inf.