Patvirtintas ateinančio septynmečio ES žemės ūkio biudžetas
2013-11-21

Strasbūras. Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujos ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetą ir nuostatas 2014-2020 metams. Pirmą kartą istorijoje tarp ES šalių žemės ūkio ministrų ir tiesiogiai išrinktų EP narių suderinta ES žemės ūkio politika įgavo aiškią formą.

Siekdami užtikrinti, kad tiesioginės išmokos būtų skirtos tik aktyviems ūkininkams, EP nariai sugebėjo įtikinti ES Tarybą sudaryti „juodąjį sąrašą" organizacijų, pavyzdžiui, oro uostų ar sporto klubų, kurios automatiškai negalėtų gauti ES paramos, nebent įrodytų, kad ūkininkavimas yra esminis jų pajamų šaltinis.

Kaip rašoma EP pranešime, kitas pasiekimas - papildoma parama jauniesiems ūkininkams, kurie galės tikėtis papildomų 25 proc. tiesioginių išmokų už žemės plotą, ne mažesnį kaip 25 ir ne didesnį kaip 90 hektarų. Daugiau paramos numatyta ir smulkiesiems ūkininkams, o stambieji, kurie gauna daugiau nei 150 tūkst. eurų, turės tenkintis bent 5 proc. mažesne minėtą sumą viršijančia parama.

„Parlamentas užtikrino, kad parama būtų teisingiau paskirstyta tarp ūkininkų bei tarp ES šalių. Iki 2020 m. visų ES valstybių ūkininkai turėtų gauti bent 72 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio", - pažymėjo už tiesioginių išmokų taisykles atsakingas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys portugalas Lui Kapulas Santas (Luis Capoulas Santos).

Be to, beveik trečdalis ES valstybei skiriamų tiesioginių išmokų turės būti susieta su aplinkosaugos priemonėmis: pasėlių įvairinimu, esamų daugiamečių žolynų išlaikymu ir ekologinių vietovių sukūrimu žemės ūkio paskirties žemės plote.

Naujosios taisyklės neleis dvigubo minėtų priemonių finansavimo iš skirtingų ES paramos šaltinių, o žemdirbiai, kurie nesugebės pritaikyti šių priemonių, ne tik praras joms skirtą paramą, tačiau galės būti ir nubausti.

„Ūkininkams reikia suteikti laiko susipažinti su naujomis taisyklėmis. Administracinės nuobaudos nebus taikomos pirmuosius dvejus BŽŪP įgyvendinimo metus ir tik po to „žaliosios" išmokos galės būti palaipsniui mažinamos, tačiau bauda negalės būti didesnė nei 25 proc. gaunamos išmokos", - pažymėjo europarlamentaras italas Džovanis La Vija (Giovanni La Via).

Anot EP pranešimo, pasiekta, kad ūkininkų organizacijos gautų papildomų įrankių, skirtų padėti žemdirbiams susidoroti su rinkų svyravimu ir sustiprinsiančius ūkininkų galią derantis dėl produkcijos kainos.

„Pavyzdžiui, bus išplėstas sektorių sąrašas, kuriuose, nepažeisdamos konkurencijos taisyklių, ūkininkų organizacijos galės derėtis dėl tiekimo sutarčių. Stipresnės gamintojų organizacijos turėtų padėti pagerinti ūkininkų ekonominę padėti, tačiau turėtų vengti tapti karteliu" , - pažymėjo  EP narys, pristatęs bendrą žemės ūkio produktų rinkos organizavimą, prancūzas Mišelis Dantenas (Michel Dantin).

2010 m. prasidėjusi Bendrosios žemės ūkio politikos reforma pasiekė galutinį jos patvirtinimo etapą. Naujosios BŽŪP taisyklių paketą sudaro keturi reglamentai 2015-2020 m. laikotarpiui ir papildomas reglamentas, nustatantis 2014 m. pereinamąsias politikos taisykles.

„Pirmą kartą istorijoje tarp ministrų ir tiesiogiai išrinktų EP narių suderinta ES žemės ūkio politika įgavo formą. Parlamentas užtikrino esminius politikos pagerinimus. Naujoji BŽŪP garantuos geresnę maisto saugos ir aplinkosaugos pusiausvyrą, padės ūkininkams spręsti ateities iššūkius ir bus teisingesnė" , - pažymėjo EP Žemės ūkio komiteto pirmininkas ir pagrindinis Parlamento derybininkas italas Paolas De Kastras (Paolo De Castro).

Šie reglamentai jau suderinti su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jiems įsigalioti. „Liko paskutinis žingsnis - oficialus ES žemės ūkio ministrų BŽŪP reformos tekstų patvirtinimas gruodžio mėnesį, paskutinėje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, pirmininkaujant Lietuvai. Tai leis besibaigiant mūsų pirmininkavimui paskelbti ūkininkams aiškias ES žemės ūkio politikos taisykles 2014-2020 m. laikotarpiu", - teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Kiek gaus Lietuva

Lietuvai 2014-2020 m. tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos (BŽŪP I ramstis) sudaro 11,207 mlrd. Lt, lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu, išaugo per 70 proc. Nepaisant to, 2020 m.  vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje (196 eurai arba 677 Lt/ha) vis tiek bus mažesnis už Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį.

Naujuoju laikotarpiu, skirtingai negu dabartiniu 2007-2013 m., tiesioginė parama nebus paskirstoma vien tik „už plotą", o bendroji tiesioginė parama susidės iš įvairių sudedamųjų dalių, tai yra, privalomo „žalinimo" išmokos (jai bus skirta 30 proc. išmokų krepšelio) ir privalomo jaunųjų ūkininkų schemos išmokos (kuriai bus skirta 2 proc. tiesioginių išmokų voko).

2014-2020 m. laikotarpiu planuojamas bendras Lietuvos kaimo plėtros biudžetas (BŽŪP II ramstis) sudaro 6 mlrd. 552 mln. Lt (iš jų ES lėšos - 5,569 mlrd. Lt, bendrojo finansavimo lėšos - 0,983 mlrd. Lt). Lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu, ši parama yra apie 17 proc. mažesnė.

MŪ inf.

LYTAGRA 19 07 04 mob
Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai