Basf 22 10 17 Egles sanatorija 2022 12 01
BŽŪP
Lietuvių godos: komisare, išklausyk!
Lietuvos ūkininkų sąjungos facebook'o paskyros nuotr.

Vilnius / Kaunas. Lietuvos žemdirbių atstovai nuotoliniame susitikime su eurokomisaru Janusz‘u Wojciechowski‘u (Janušas Voiciechovskis) dėstė problemas, susijusias su būsimo Strateginio plano įgyvendinimu.

Apie šias problemas ne kartą kalbėta su Žemės ūkio ministerija, tačiau tinkamo dėmesio ir sprendinių jos nesulaukė.

Spalio 3-iosios nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos nariu dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai Jovita Motiejūnienė ir Eimantas Pranauskas. Komisarui pristatytos 9 pagrindinės problemos, susijusios su būsimo finansinio laikotarpio Strateginiu planu.

Bioversija 22 08 31

Dėl bazinės išmokos svyravimo ribų

Bazinė išmoka skiriama užtikrinti minimalų ūkininkų gaunamos paramos lygį. Ji susieta su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų laikymusi.

Ateinančiais metais bazinė išmoka Lietuvoje turėtų sudaryti 82,62 Eur/ha. Tačiau tokio dydžio išmoka būtų garantuota tuo atveju, jei išmokomis „dengtinas“ plotas neviršytų 2,6 mln. ha, kitaip ji mažėtų. Maža to, Strateginiame plane numatyta, kad bazinė išmoka galės būti apkarpyta, jei pritruks pinigų ekoschemoms, kurioms teikiamas prioritetas (pinigų ekoschemoms gali pritrūkti dėl to, kad jas pasirinks daugiau žemdirbių).

Vadinamasis bazinės išmokos svyravimo lygis gali siekti 25 proc., t. y. išmoka galėtų sumažėti iki 62 Eur/ha arba padidėti iki 103 Eur/ha. Kad išmoka padidės, nelabai tikima. Tačiau jos sumažinimas 25 proc. prieštarautų ES reglamentų nuostatoms, kuriose sakoma, kad ūkininkų pajamų kritimas bent 20 proc. reikalauja taikyti antikrizines priemones. Tokiu būdu Lietuvos strateginiame plane būtų įteisintas žemesnis rizikos slenkstis, nei numato ES dokumentai.

Komisarui pateikėme apibendrintą medžiagą iš Komisijos patvirtintų Strateginių planų, iliustruojant LT strateginio planavimo ypatybes ir paramos lygį.

Dėl palaukių palei griovius ir daugiamečių žolynų referencinio ploto

Žemdirbių atstovai atkreipė komisaro J. Wojciechowski‘o dėmesį į tai, kaip Lietuvoje norima palaukes ir apsaugines juostas susieti su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais. Nustačius, kad palei melioracijos griovius turi būti 3 m palaukės, daugiamečius žolynus privalės įsirengti visi žemdirbiai, kurių laukai ribojasi su melioracijos grioviais, nepaisant to, kad daugiamečių žolių jie lig šiol neaugino.

Kitas probleminis dalykas susijęs su daugiamečių žolynų 2018 m. referenciniu plotu. Anuomet ilgiau kaip 5 metus net ariamoje žemėje buvusius žolynus žemdirbiai privalėjo deklaruoti kaip daugiametes žoles; kito pasirinkimo tiesiog nebuvo, nes ir deklaravimo sistema buvo atitinkamai pertvarkyta.

Rengiant naujo finansinio laikotarpio Strateginį planą, pasiekta, kad nuo 2023 m. daugiamečiams žolynams apibrėžti netaikomas 5 metų nesuarimo kriterijus. Todėl ateityje negalima vadovautis 2018 m. užfiksuotu referenciniu plotu, jis turi būti perskaičiuotas (atėmus ariamoje žemėje augintų žolių plotus).

Dėl atsėliavimo išimties taikymo kukurūzams

Lietuvos atstovai dėstė komisarui argumentus, kodėl svarbu taikyti kukurūzams atsėliavimo išimtį. Kukurūzai užaugina daug žaliosios masės ir yra svarbus pašarų šaltinis, todėl ūkiuose jie auginami arčiau fermų, siloso tranšėjų, nes vežti didelius kiekius žaliosios masės tolimais atstumais yra neekonomiška, gadinami keliai, generuojami didesni šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.

Kitą Strateginiame plane numatytą išimtį – posėlio auginimą po kukurūzų derliaus nuėmimo – žemdirbių atstovai pateikė kaip nesusipratimo pavyzdį, nes Lietuvos klimato sąlygomis tai vargu įmanoma.

Dėl ekoschemos taikymo ariamoje žemėje

Atkreiptas komisaro J. Wojciechowski‘o dėmesys į tai, į kokią situaciją gali būti užspeistas žemdirbys, pasirinkęs ekoschemas. Norėdamas užsitikrinti teisę į ekoschemos ariamoje žemėje išmoką, žemdirbys turės pasirinkti dvi (iš 6 galimų) veiklas (kitaip - sub-schemas). Įtakos pasirinkimui turės ir išmokos dydis už sub-schemos ariamoje žemėje hektarą. Tačiau kai bendras sub-schemų plotas viršys šalyje nustatytą remtiną plotą, pinigų vokas bus dalijamas didesniam skaičiui hektarų, pati išmoka atitinkamai mažės. Net suvokęs, kad dalyvauti ekoschemose nėra ekonomiškai patrauklu, žemdirbys savo sprendimo keisti negalės.

Dėl paramos pieninių veislių buliams

Lietuvos atstovai pateikė daug argumentų, kodėl būtina toliau teikti susietąją paramą pienių veislių buliams. Šios paramos buvo atsisakyta staiga, nors pagal europinę praktiką sprendimams, kurie gali paveikti didelį skaičių ūkių, taikomi pereinamieji laikotarpiai. Lietuvoje to nebuvo, ministerija žemdirbių argumentų neišgirdo.

Dėl pereinamo laikotarpio nacionalinės paramos

Pagal ES reglamentą valstybės narės, kurios taikė istoriniu modeliu pagrįstą vieningos išmokos schemą, nuo 2023 m. gali pereiti prie išmokos už ha schemos. Lietuvoje planuojama atsisakyti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos dėl joje taikomų pasenusių referencinių rodiklių.

Žemdirbių atstovai prašė ministerijos ir toliau taikyti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, atitinkamai pakoregavus referencinius dydžius, kad jie atitiktų dabartinę situaciją ir parama būtų tikslingesnė ir efektyvesnė. Jei to neatsitiks, mūsų šalies žemdirbiai patirs diskriminaciją.

Kiti su komisaru aptarti klausimai

  • Dėl GAAB 4 reikalavimo, kuomet nacionaliniai teisės reikalavimai užtikrina melioracijos grioviuose bent 3 m atstumą nuo vandentakių be jokių palaukių.
  • Dėl mėšlo tvarkymo ekoschemos – paprašyta tarpininkauti susitikimui su ES Komisijos Aplinkos direktorato atstovais, atmetusiais šią Lietuvos pasirinktą ekoschemą, kaip netinkamą.
  • Dėl tiksliojo ūkininkavimo ekoschemos įtraukimo.

***

Susitikimo tikslas buvo pristatyti komisarui Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl problemiškiausių Lietuvos strateginio plano momentų. Komisaras įdėmiai klausėsi, tikslinosi, kas buvo neaišku. Kai kurių problemų kilmės jis nesuprato, nes jos paprastai sprendžiamos nacionaliniu lygiu.

Komisaras nieko nežadėjo. Tačiau žemdirbiai tikisi, kad aptariant Strateginį planą jis atkreips dėmesį į probleminių klausimų suderinamumą ir spręstinumą.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija