Kodėl Lietuva nepritarė išvadoms dėl BŽŪP ateities
2011-03-21

Briuselis, kovo 21 d. Septynios Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų Lietuva, nepritarė ES pirmininkaujančios Vengrijos išvadoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų. Apie tai, kas nulėmė tokią septyneto šalių laikyseną, pasakoja Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje žemės ūkio atašė Rolandas TARAŠKEVIČIUS.

Kodėl šalių nuomonės dėl parengtų išvadų išsiskyrė? Ar dokumentą reikia laikyti visiškai atmestu?

ES pirmininkaujančios Vengrijos parengtos išvados dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų, kurias ji pristatė kovo 17-ąją ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, netapo visos ES Tarybos išvadomis, o taip ir liko pirmininkaujančios šalies išvadomis, kadangi joms nepritarė Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė ir Malta. Kad dokumentas būtų skelbiamas Tarybos vardu, jam turi būti pritarta vienbalsiai.

Vaderstad 12 05

Iš esmės šalys nepritarė išvadoms dėl vieno punkto, susijusio su ateities tiesioginėmis išmokomis. Lietuva pasisako už tiesioginių išmokų vienodesnį taikymą ir vienodesnių sąlygų užtikrinimą. Būtent dėl šios priežasties posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius išreiškė Lietuvos poziciją, nepritardamas išvadoms. Taryba šį klausimą svarstė uždarai, todėl įvairūs politiniai niuansai liko už durų.

Išvados dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų yra labai svarbus dokumentas. Po Komunikato dėl BŽŪP ateities, paskelbto pernai lapkritį, abu teisėkūros partneriai - Europos Parlamentas ir Ministrų taryba - siunčia savo signalus šiuo klausimu Europos Komisijai. Parlamentas savo išvadas pateiks birželį, o šalių ministrai signalizuoja jau dabar.

Kokios gali būti išvadų nepasirašymo pasekmės?

Išvados - tai ne sutartinis dokumentas, ne reglamentas ir ne direktyva, dėl jo ne balsuojama, o tik pritariama arba ne. ES pirmininkaujančios Vengrijos išvadose yra daug gerų punktų, kurie priimtini visoms valstybėms narėms. Nepasirašymas neužveria vartų diskusijoms, o priešingai, leidžia sutelkti dėmesį diskutuotiniems dalykams. Gavusi Ministrų tarybos signalą, Europos Komisiją rengs teisinius pasiūlymus (tai gali užtrukti iki rudens), o  derybos prasidės tada, kai bus pateikti konkretesni skaičiai dėl pinigų.

Praėjusių metų gruodį 11 šalių, tarp jų ir Baltijos šalys, pasirašė Vyšegrado deklaraciją dėl BŽŪP ateities. Dabar Vengrijos pateiktas išvadas pasirašė 7 iš Vyšegrado šalių, o tarp nepasirašiusių liko Baltijos šalys ir Švedija. Ar tarp Vyšegrado deklaracijos autorių įvyko skilimas?

Vyšegrado deklaracija išreiškė naujųjų ES šalių narių poziciją. Prie jos prisijungusios keletas šalių senbuvių turėjo skirtingų interesų. Portugalija prisijungė dėl specifinės situacijos, nes pagal tiesioginių išmokų vidurkį ji mažai kuo skiriasi nuo naujųjų narių. Tačiau dabartinė situacija nėra skilimas. Tai - signalas. Baltijos valstybės gauna mažiausią paramą ir nori, kad išvadose būtų atspindėtas teisingumo elementas, nes dabar jose kalbama tik apie „labiau lygią paramą". Kitokiai formuluotei priešinasi Vokietija ir Prancūzija. Vien dėl šios formuluotės, kuri gali nulemti mūsų žemdirbiams nelabai palankų tiesioginių išmokų skirstymą ateityje, Lietuva nepalaikė išvadų.

Švedai ir britai nepalaikė dėl kitų motyvų - jie siekia labiau liberalesnės BŽŪP. Kitaip tariant, nepritariame dėl tų pačių punktų, tačiau remiamės visai priešingais atspirties taškais.

Viena iš Vyšegrado deklaracijos iniciatorių ir naujosios BŽŪP kritikė Lenkija pritarė Vengrijos pateiktoms išvadoms. Baltijos šalims tai buvo netikėta?

Iš ES naujokių Lenkija turi bene svariausią balsą ir priimama kaip naujųjų ES šalių vėliavnešė. Tačiau kitą pusmetį Lenkija perims pirmininkavimą ES, o tai įpareigoja pirmininkaujančią šalį nepriešinti savo nacionalinių interesų bendram europiniam interesui. Todėl Lenkija šiuo atveju yra susaistyta įsipareigojimų ir turi elgtis nuosaikiau.

Kita vertus, atsižvelgus į Lenkijos pastabas, išvadų tekstas Tarybos posėdyje buvo pakoreguotas. Pirmą kartą Prancūzija ir Vokietija sutiko, kad nustatant tiesioginių išmokų dydį būtų tolstama nuo istorinių sąsajų. Vien dėl to lenkai sutiko pritarti išvadoms.

Pataisyto teksto graikai iš pradžių nepasirašė, bet po konsultacijų su savo Vyriausybe, jau po posėdžio informavo, kad išvadoms pritaria.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai