Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
BŽŪP
ES žemės ūkiui neprieinamos naujausios genų technologijos
Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Briuselis. ES žemės ūkis turi gauti galimybę naudotis technologijomis, kurios įvertintos Nobelio premija, pavyzdžiui, genų žirklėmis.

Europos Komisija pateikė teisės akto pasiūlymą dėl naujų augalų kūrimo technologijų naudojimo žemės ūkyje. Anot Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narės Jessicaʼos Polfjärd, dabartinė reguliavimo sistema – pasenusi.

„Laikas parodyti pasauliui, kad ir Europoje inovacijos atsiperka. Europa daug metų kenčia dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros perkėlimo į kitus žemynus. Sveikintina Europos Komisijos pozicija, kad naujais metodais sukurtus augalus reikėtų ne tik leisti auginti, bet ir kiek įmanoma labiau prilyginti tradiciškai auginamiems augalams“, – pareiškė Jessica Polfjärd, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, atstovaujanti Švedijai.

Bioversija m7 2024 02 22

NGM – nauji genomikos metodai

Europos Komisijos pasiūlyme kalbama apie naujus genomikos metodus (NGM), kurie suteikia precedento neturinčių galimybių Europos žemės ūkiui ir maisto gamybai. Jie leidžia keisti organizmo genetinę medžiagą ir greitai kurti įvairias augalų veisles, pasižyminčias naujomis savybėmis.

NGM neapsiriboja vienu konkrečiu metodu, o veikiau sudaro įvairių metodų grupę, kuri, palyginti su tradicine augalų selekcija, gali padėti labiau pritaikyti genomo modifikavimą. Pasiektoji genomo modifikacija galėjo arba negalėjo būti sukurta gamtoje arba gauta taikant tradicinius selekcijos metodus.

Novatoriškos technologijos, pvz., CRISPR-Cas9 (vadinamosios molekulinės arba genų žirklės), kuriai 2020 m. skirta Nobelio chemijos premija, gali padėti pagerinti augalų selekciją, nes jas naudojant augalas keičiamas tikslingiau ir nereikia pridėti nieko naujo į augalo genetinę sudėtį, o tai stiprina kultūrinius augalus. Todėl NGM gali sustiprinti žemės ūkį, nes juos naudojant kultūriniai augalai ir derlius tampa atsparesni ir tvaresni.

Draudimas diegti naujas technologijas

Šie metodai, įvertinus mažas jų naudojimo ir patekimo į rinką sąnaudas, padėtų gerinti ES prekybos politiką ir konkurencingumą. Deja, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendime nurodė, kad draudimai, kurie taikomi GMO, galioja ir kitiems naujais metodais sukurtiems organizmams.

Kitaip tariant, Teismas faktiškai uždraudė naujų technologijų naudojimą žemės ūkyje, todėl Europos Sąjungoje neįmanoma diegti NGM. Nuo to laiko mokslo bendruomenė ir kelios valstybės narės reikalauja peržiūrėti ir modernizuoti reguliavimo sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos naujoms technologijoms.

Europos Komisija 2021 m. konstatavo, kad ES teisės aktai turėtų būti pritaikyti atsižvelgus į mokslo ir technikos pažangą. Siekiant sudaryti sąlygas naudoti naujus metodus, labai svarbu priimti naujus pritaikytus teisės aktus.

Anot Jessicaʼos Polfjärd, kuri yra EP nuomonės referentė šiuo klausimu, tam, kad Europos Sąjungoje būtų galima pradėti tiekti įvairius potencialius augalinius produktus, labai svarbu nustatyti rizikos vertinimo reikalavimus ir leidimų išdavimo procedūras.

Dabartiniai genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams taikomi reikalavimai ir procesai nesudaro sąlygų taikyti naujų metodų ar gaminti įvairių augalinių produktų. Vartotojai, ūkininkai ir inovacinis sektorius negali pasinaudoti NGM. Nors ES nėra modernios reguliavimo sistemos, tačiau kitos pasaulio šalys jau ėmėsi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti NGM. Todėl ES rizikuoja atsilikti.

Pranešime Europos Parlamentui J. Polfjärd pabrėžia, kad COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą pablogino Europos žemės ūkio ir maisto produktų gamybos padėtį, parodydami, kad ES yra priklausoma nuo ypač svarbių žemės ūkio išorės išteklių.

Europos Parlamentui pateiktuose pasiūlymuose J. Polfjärd nurodo, kad pradinis siekis – stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, maisto gamybą ir tvarumą visoje vertės grandinėje.

Pagrindiniai J. Polfjärd pasiūlymai, kuriuos ji įvardijo švedų laikraščiui Land Lantbruk“, yra šie:

  • Ekologiniai, kaip ir visi kiti ūkiai, galėtų naudotis naujomis augalų kūrimo technologijomis. Draudimas jas naudoti ekologinėje gamyboje, kaip teigia Europos Komisija, neturi mokslinio pagrindo. Švedijoje iki 20 proc. ariamosios žemės skirta ekologinei gamybai, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ūkininkams aktyviai trukdoma pasinaudoti šiomis technologijomis. Vienintelė protinga išeitis – suteikti galimybę naudotis technologijomis visiems, kurie nori jomis naudotis.
  • Reikėtų atidžiau atsižvelgti į kiekvienos augalų rūšies genetines savybes naudojant naująjį metodą. Pavyzdžiui, viena intervencija gali sukelti kelis pokyčius pomidorų genetinėje sudėtyje, o bulvėse dėl tokios pat intervencijos gali įvykti tik vienas pokytis. Todėl pokyčiai turi būti susiję su konkrečiais augalais.
  • Siūloma panaikinti reikalavimą ženklinti sėklas. Jei šie augalai gali būti laikomi tokiais pat, kaip ir tradiciniu būdu auginami augalai, nepagrįsta nustatyti specialius ženklinimo reikalavimus.
  • Leidimų išdavimo procesas supaprastinamas, kad augalai būtų prieinami rinkai. Europos Komisijos siūlymas leisti atskiroms valstybėms narėms prieštarauti leidimui be jokio mokslinio pagrindo yra nepriimtinas. Visi prieštaravimai turi būti grindžiami tik griežtais moksliniais argumentais. Negalima rizikuoti, kad šalys dėl ideologinių priežasčių neskatintų naujovių.
  • Reikia lanksčios reguliavimo sistemos, kad galėtume be vargo prisitaikyti prie pasaulio realijų. Europa negali sau leisti laukti dar 20–30 metų, kol bus atnaujintas teisės aktas, todėl Europos Komisijai turėtų būti leista priimti sprendimus dėl techninių atnaujinimų, neinicijuojant visiškai naujo teisės akto siūlymo proceso.

„Jei mums pavyks, tai bus naudinga ne tik Europos ūkininkams ir maisto pramonei, bet ir mūsų darbui aplinkosaugos ir klimato srityse. Jei suteiksime ūkininkams prieigą prie naujų ir geresnių technologijų, kartu pertvarkysime žemės ūkį, kad jis būtų tvaresnis. Tai labai geras pavyzdys, kaip naujosios technologijos gali sustiprinti konkurencingumą ir prisidėti prie mūsų pastangų aplinkosaugos bei klimato srityse.

Nors mokslas aiškiai suvokia naujų augalų kūrimo technologijų potencialą, kai kurios partijos ir politikai daro viską, kad jį sustabdytų“, – sakė nuosaikiųjų atstovė EP.

Šaltinis: manoūkis.lt inf
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos