Briuselis. Europos Sąjungos bendros žemės ūkio sektoriaus pajamos per dešimtmetį padidėjo 33,6 proc., t. y. augimas sudarė vidutiniškai 3 proc. per metus. Labiausiai pajamos augo Vengrijoje - vidutiniškai 8,9 proc., Bulgarijoje - 9,7, Lietuvoje - 7,7 proc. per metus, praneša naujienų portalas „Euractiv".

Remdamasis ES statistikos tarnybos duomenimis, naujienų portalas „Euractiv" pateikia glaustą ES žemės ūkio sektoriaus pajamų augimo analizę nuo 2005 m.

Išvadose nurodoma, kad nuo 2005 iki 2010 m. žemės ūkio sektoriaus pajamos augo vidutiniškai po 4 proc., o nuo 2010 iki 2015 m. - 1,9 proc. per metus. ES žemės ūkį labai sukrėtė 2008-2009 m. krizė. Ūkis pradėjo atsigauti 2010 m. Tačiau atskirose ES šalyse situacijos gerokai skyrėsi.

Ekspertų teigimu, spartus ūkio augimas 2005-2010 metais buvo susijęs su naujų šalių įstojimu į Europos Sąjungą ir noras sumažinti žemės ūkio sektoriaus netolygumus naujose ES šalyse ir šalyse senbuvėse. Naujosios šalys narės sulaukė solidžių investicijų, kurios leido esmingai pertvarkyti agrarinį sektorių, jo ekonominę struktūrą.

Kitas veiksnys, kurį išskiria ekspertai, - situacija užsienio rinkose. Kainų stabilumas padarė milžinišką poveikį vidaus kainoms, ypač ES pietinių ir vakarinių regionų valstybėse narėse.

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į ūkininkų kovą už savo pajamų dalį visoje maisto grandinėje.

Statistikos duomenys rodo, kad pajamų augimas ES šalių žemės ūkio sektoriuje skyrėsi. Labiausiai pajamos augo Vengrijoje - vidutiniškai 8,9 proc. per metus, Bulgarijoje - 9,7, Lietuvoje - 7,7 proc. per metus. Suomijoje jos per metus vidutiniškai mažėjo 9,9 proc., Danijoje - 4,7, Vokietijoje  - 5,2 proc.

Tokie svyravimai atspindi didžiulis skirtumas tarp naujų ir senų ES valstybių narių. Naujųjų šalių narių žemdirbių pajamos buvo daug mažesnės, todėl įstojus į ES jų augimo tempai tapo daug spartesni, iš čia susidarė augimo tempų skirtumai.

Tačiau pinigine išraiška skirtumai išlieka. Deja, statistika tokių duomenų nepateikia. Kalbant apie ūkininkų pajamas, paprastai pateikiami tik darbo užmokesčio indeksai, palyginti su kitomis ūkio šakomis.

Pažymima, kad didžiausią įtaką ES ūkininkų pajamoms per pastaruosius metus daro neapibrėžtumas pasaulio rinkose, gamybos sąnaudų augimas, Rusijos embargas. Viltys, susijusios su Kinijos rinka, kol kas nepasiteisina, nors prekyba su šia šalimi išaugo.

MŪ inf.