ES šalys priešinasi žalinimo politikai
2012-05-07

Londonas, gegužės 7 d. Grupė ES šalių narių atstovų praėjusią savaitę Europos Komisijai pasiūlė peržiūrėti naujajame Bendrosios žemės ūkio politikos etape planuojamo žalinimo nuostatas. Nuogąstaujama, kad siūlomos bendros priemonės neturės ženklaus poveikio aplinkai, todėl siūloma šalims narėms suteikti daugiau laisvės adaptuoti priemones atsižvelgiant į regionų specifiką, o agrarinės aplinkosaugos priemones įgyvendinantiems ūkininkams „įskaityti" žalinimą.

Pasak specializuoto naujienų portalo farmersguardian.com, praėjusią savaitę Briuselyje vadinamosios Stokholmo grupės šalių (Didžioji Britanija, Vokietija, Nyderlandai ir Skandinavijos šalys narės) atstovai pateikė Europos Komisijai siūlymą šalims narėms suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant žalinimo reikalavimus. Siūloma labiau atsižvelgti į šalyse vyraujančią ūkininkavimo praktiką bei kylančias aplinkosaugos problemas, o agrarinės aplinkosaugos priemones įgyvendinantiems ūkininkams „įskaityti" žalinimą.

Spalį Europos Komisijos pateiktame siūlyme dėl ateities BŽŪP numatytos bendros visiems ES ūkininkams žalinimo priemonės, kurių įgyvendinimui numatyta skirti 30 proc. tiesioginių išmokų, sulaukė kritikos dėl abejotino efektyvumo ir pernelyg griežtų suvaržymų.

Vaderstad 12 05

Šalys nori galimybės rinktis

Siūloma alternatyva, kad užuot taikiusios vienodas priemones, šalys narės galėtų įgyvendinti žalinimo reikalavimus pagal vieną iš trijų modelių. Vadovaudamasi pirmuoju, šalis galėtų skirti 10 proc. tiesioginių išmokų į tikslias aplinkosaugos problemas orientuotoms agrarinės aplinkosaugos priemonėms, o likę 90 proc. tiesioginių išmokų būtų mokami kaip anksčiau.

Antrąjį variantą pasirinkusios šalys turėtų teisę priimti sprendimą, kad tam tikriems ūkininkams (atitinkantiems keliamus reikalavimus) galima „įskaityti" žalinimą. Pagal siūlymą, tai galėtų būti ūkininkai, kurių daugiau nei 50 proc. ūkio žemių įgyvendinamos agrarinės aplinkosaugos priemonės, ekologiniai ūkiai bei ūkiai, kuriuose yra pakankama pievų ir miškų dalis. Likę ūkininkai, siekdami gauti 30 proc. žalinimui numatytų tiesioginių išmokų, turėtų pasirinkti tris iš devynių numatytų priemonių, tarp kurių būtų ir tokios kaip efektyvesnis energijos vartojimas, pievų palaikymas bei trys Komisijos spalį pasiūlytos priemonės.

Trečiąjį variantą pasirinkusiose šalyse ūkininkai, kuriems „neįskaitomas" žalinimas turėtų laikytis griežtesnių kompleksinės paramos reikalavimų, lygiaverčių Komisijos pateiktiems žalinimo siūlymams. Šiuo atveju, reikalavimai būtų susiję ne tik su žalinimui numatytais 30 proc., bet su visomis tiesioginėmis išmokomis.

„Tikimės, kad bendradarbiaudami su Komisija bei kitomis šalimis narėmis užtikrinsime, kad BŽŪP skiriamas tinkamas dėmesys aplinkosaugai, sukeliama kuo mažiau biurokratinių suvaržymų bei užtikrinamas veiksmingas ir paprastas ūkininkų dalyvavimas", - Karoliną Spelman (Caroline Spelman), Didžiosios Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento sekretorę cituoja farmersguardian.com.

Tuo metu vienos reikšmingiausių aplinkosauginių organizacijų „BirdLife" Europos atstovybė išreiškė nuogąstavimą, kad šiuo alternatyviu planu „būtų sukurta tik dar daugiau spragų, kurios leistų valstybėms narėms toliau „pumpuoti" pinigus į ūkininkų kišenes neužtikrinant naudos aplinkai".

Žemdirbių lyderiai derina veiksmus

Apie BŽŪP ateitį diskutavo ir balandžio pabaigoje Paryžiuje susirinkę ES žemdirbių organizacijų lyderiai. Jie svarstė bendros pozicijos ir bendrų veiksmų planus, pasipriešinant nepalankiems Europos Komisijos pasiūlymams.

Susitikime dalyvavo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Danijos, Belgijos, Suomijos, Airijos, Švedijos, Ispanijos žemdirbių organizacijų lyderiai.

Pagrindinis jų siekis - išvengti nepagrįstai griežtų žalinimo taisyklių. Žemdirbių lyderiai išreiškė pritarimą Europos audito rūmų išvadoms, kuriose reiškiamas nuogąstavimas, kad siūlomi pakeitimai bus labai sudėtingi ūkininkams ir mokėjimo įstaigoms.

Auditorių išvados dėl BŽŪP

Europos Audito Rūmai, išnagrinėję Komisijos pateiktus reglamentų projektus mano, kad nepaisant siūlomos reformos, politika išliks pernelyg sudėtinga tiek mokėjimo agentūroms, tiek paramos gavėjams.

Audito Rūmai pažymi, kad BŽŪP iš esmės išlieka orientuota į išlaidas ir išlaidų kontrolę, o ne į rezultatus: nėra nustatyti konkretūs tiesioginių išmokų ūkininkams tikslai, šių nuostatų numatomi rezultatai arba šių rezultatų įvertinimui naudotinų rodiklių tipas.

Dėl kaimo plėtros Audito Rūmai pabrėžė, kad nėra tinkamai nustatyta, kokie yra kompleksinės paramos reikalavimų bei tiesioginių išmokų „orientavimosi į ekologiją" elemento įgyvendinimo tikslai ir numatomi kokybiniai ir kiekybiniai rezultatai.

Audito Rūmai mano, kad Europos Komisijos siūloma „aktyvaus ūkininko" sąvoka nepanaikina rizikos, kad išmokas ir toliau gaus tie, kurie nevykdo jokios žemės ūkio veiklos. Be to, Audito Rūmai pažymi, kad paramos sumažinimo, kai yra viršijami tam tikri paramos dydžiai („viršutinių ribų nustatymo"), perskirstomasis poveikis bus nežymus.

Audito Rūmai pažymi, kad Komisijos skaičiavimu dėl pasiūlytos reformos tiesioginių išmokų schemų valdymo sąnaudos padidės 15  proc. ir jas turės finansuoti valstybės narės. Nėra informacijos, kokiu mastu šias papildomas sąnaudas galėtų kompensuoti padidėjęs valdymo arba politikos veiksmingumas.

Reglamento projekte yra numatyta, kad 2014 m. teises į išmokas galės gauti nauji ūkininkai (visų pirma žemės ūkio veiklą pradedantys jaunieji ūkininkai). Tačiau ši galimybė nebebus užtikrinama ateityje. Reikalavimas, kad 2014 m. teikiant paraišką dėl teisių į išmokas 2011 m. turi būti panaudota bent viena teisė į išmokas (arba pateiktas prašymas gauti paramą pagal VIPS), gali sudaryti naujas kliūtis patekti į rinką naujiems ūkininkams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai