Strasbūras. Augant vandens poreikiui, tačiau dėl klimato kaitos ir sausrų senkant jo išteliams, būtina skatinti jį pakartotinai naudoti žemės ūkyje, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP).

Šią savaitę europarlamentarai balsavo už reglamentą, kuriuo skatinamas regeneruoto vandens (pavyzdžiui, išvalytų miesto nuotekų) panaudojimas žemei drėkinti, taip pat numatyti tokio vandens kokybės kriterijai.

Numatyti įpareigojimai regeneruoto vandens perdirbėjams, talpyklų valdytojams bei tiekėjams. Pakartotinai naudojant vandenį drėkinimui neturi būti teršiama aplinka išmetant į ją daugiau azoto ir fosforo, pažymi EP.

Pakartotinai išvalytas vanduo galės būti naudojamas auginti maistines ir ne maisto kultūras. ES valstybės galės leisti regeneruotą vandenį naudoti ir kitiems tikslams – pavyzdžiui, pramoninėms, pramoginėms ar aplinkosaugos reikmėms, užtikrinusios aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkosaugos standartus.

Pakartotinio vandens panaudojimo potencialas iki 2025 m. ES sudaro apie 6,6 mlrd. kub. m per metus, o dabar iš naujo panaudojama tik 1,1 mlrd. kub. m vandens. Šiam tikslui turėtų būti skirta mažiau nei 700 mln. eurų investicijų. Tai įgyvendinus vandens paėmimas iš telkinių ir požeminių šaltinių turėtų sumažėti daugiau nei 5 proc.

Vandens trūkumas šiuo metu aktualus mažiausiai 11 proc. ES gyventojų ir 17 proc. ES teritorijos. Per pastaruosius 30 metų iš esmės padažnėjus sausroms, iš viso dėl jų patirta per 100 mlrd. eurų nuostolių.

Patvirtinęs savo poziciją dėl šio teisės akto (588 balsavo už, 23 prieš, 66 susilaikė), EP  pasirengęs toliau dėl jo derėtis su ES Taryba.

EP, MŪ inf.