Ekologinių ūkių plėtra: ambicijos didelės, o parama?
2021-05-11

Vilnius. Siekiant žengti ES numatytu žaliuoju kursu ir smarkiai išplėsti ekologinio ūkininkavimo mastą, tam reikės ir nemenkų finansinių išteklių. Kaip planuojama remti ekologinius ūkius dabar ir po 2022 metų?

Iki šiol ekologinis ūkininkavimas buvo remiamas tik iš kaimo plėtrai skirtų lėšų. Daugelis naujų ūkininkų, perėję į ekologinį ūkį, arba jau šioje srityje dirbantys ir didinantys plotus žemdirbiai pastaraisiais metais išmokų nebegaudavo, nes tam pritrūkdavo lėšų.

Tad ekologinės gamybos plėtra Lietuvoje buvo menka, o pastaraisiais metais ši sritis netgi traukėsi.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo sertifikuotas 2731 ekologinės gamybos subjektas, o bendras sertifikuotas plotas siekė 246,6 tūkst. ha, tai sudarė 8,4 proc. viso tais metais deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.

2020 m. sertifikuotas ekologinės žemės ūkio gamybos plotas sumenko iki 235,6 tūkst. ha, pirminės gamybos subjektų (ūkių) skaičius sumažėjo iki 2199. Javai sudarė 44 proc. sertifikuoto ploto, 34 proc. – daugiametės žolės, 8,9 proc. – ankštinės kultūros, mažėjo gyvulių.

NMA duomenimis, pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pernai deklaruota 188,5 tūkst. ha, buvo pateiktos 1956 paraiškos – galima suprasti, kad tik tiek ūkių už minėtą plotą pretendavo į paramą, o likusieji jos negavo.

Įsipareigojimai dvejiems metams

Nuo šių metų, kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys ekologinei gamybai keliamus reikalavimus: tiek jau įvykdę įsipareigojimus, tiek ir naujai pradėję ekologiškai ūkininkauti.

Tuo tikslu balandžio mėn. buvo pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Sutrumpinta ir prisiimtų įsipareigojimų trukmė, kuri yra dveji metai (2021-2022). Anksčiau pareiškėjai turėjo prisiimti įsipareigojimus 5-6 metams.

ŽŪM informuoja, kad 2021 m. paraiškų priėmimui pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skirta 51,25 mln. Eur.

Kokios finansinės perspektyvos

Naujuoju finansiniu laikotarpiu, kuris prasidės nuo 2023 m., atsiranda galimybė finansuoti ekologinio ūkininkavimo sritį ir per tiesioginių išmokų ramstį – tai pasirinkti gali pačios valstybės, informuoja ŽŪM.

Kaip jau ne kartą minėta, 2023-2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms iš viso skirta 3012,3 mln. Eur, o kaimo plėtrai – 977,5 mln. Eur ES lėšų. ŽŪM, atsižvelgdama į šį Lietuvai skirtą finansavimą ir privalomą lėšų skyrimą ekoschemoms bei kaimo plėtros aplinkos ir klimato priemonėms, siūlo ekologinį ūkininkavimą remti per tiesioginių išmokų ramstį, o perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo – per kaimo plėtros ramstį. Taip pat ateityje siūlo išlaikyti šio laikotarpio paramos gavėjų įsipareigojimų trukmę.

ŽŪM siūlo atnaujinti išmokų dydžius ir optimizuoti išmokų grupes – dabartines 8 išmokas sujungti į 3 ir skiriamas išmokas padidinti visose grupėse.

Taip pat naujuoju finansiniu laikotarpiu siūloma išlaikyti dabartinę taisyklę, jog ekologinis plotas, viršijantis 200 ha, būtų remiamas 70 proc. intensyvumu, t. y. išmoka mažinama 30 proc. Kadangi dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus gyvulininkystės dalis bendroje ekologinės produkcijos vertėje nuolat mažėjo, siūloma skirti papildomą išmoką už sąlyginį gyvulį.

ŽŪM teigia, jog ekologinių ūkių rėmimo scenarijų parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus. Numatoma, kad 2027 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 13 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o 2030 m. – 15 proc.

Pasak ŽŪM, finansinis 2023–2027 metų vokas turėtų siekti 405 mln. Eur, iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.

Tikimasi, kad tokiu būdu bendras ekologinis plotas 2027 m. turėtų pasiekti 382 tūkst. ha.

Dar nesutariama dėl žaliųjų ambicijų

ES tikisi, kad iki 2030 metų ekologiniai plotai Bendrijoje sudarys 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Šiandien mūsų šalyje ekologiniai plotai sudaro 8,1 proc. žemės ūkio naudmenų – atitinkame ES vidurkį, kuris yra 8 proc.

Artėjant naujajam finansiniam laikotarpiui, ES vis dar nesutariama, kokio dydžio žaliąsias ambicijas turės įgyvendinti kiekviena valstybė narė. Tačiau numatoma, kad 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto turės būti skirta su aplinkosauga ir klimatu susijusiems tikslams.

„Derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl BŽŪP paketo tebevyksta. Proveržio tikimės gegužės mėnesį. Manau, pradžioje užtektų, jei valstybės narės skirtų ekoschemoms bent 20 proc. savo tiesioginių išmokų finansinio voko. Tai būtų didelis postūmis į žaliąjį ūkininkavimą“, – nuotoliniame susitikime su ekologinių ūkių atstovais teigė ministras Kęstutis Navickas.

Lietuva savo strateginį planą ir tikslus naujajam finansiniam laikotarpiui Europos Komisijai turi pateikti iki metų pabaigos.

MŪ, ŽŪM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai