Derybose dėl BŽŪP dar ne laikas pažangai
2012-04-27

Liuksemburgas, balandžio 27 d. Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrams kol kas nesiseka suderinti pozicijų dėl tiesioginių išmokų ūkininkams: naujosios šalys siekia paramos suvienodinimo visų šalių žemdirbiams, senosios gina savo teisę į istoriškai didesnes išmokas. Situacija gali pasikeisti po 3-4 mėnesių.

Liuksemburge vykusiame susitikime ministrai aptarė pasiūlymus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 m., kuri glaudžiai susijusi su derybomis dėl būsimo ES 2014-2030 metų biudžeto. BŽŪP, iš kurios skiriama parama žemdirbiams, yra antras pagal finansinio voko dydį ES politikos instrumentas.

Derybose dėl BŽŪP naujosios šalys siekia subalansuoti tiesioginių išmokų lygius tarp šalių ir šalių viduje. Už tokią poziciją ketvirtadienį aktyviai pasisakė Lenkija, Rumunija ir Bulgarija, kurioms pritarė Slovakija ir Latvija, reikalaujančios greitesnio perėjimo prie vienodo mokėjimo lygio. Tačiau to nenori senosios ES šalys, kurios gauna didžiausias išmokas vienam hektarui, grindžiamas istoriniais gamybos našumo rodikliais. Pagal šią sistemą Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiau kaip100 eurų už hektarą, o Nyderlandų ir Belgijos - daugiau kaip po 400 eurų.

„Mes suprantame senųjų ES valstybių narių interesus, bet paramos lėšų perskirstymas tarp valstybių narių turėtų sukurti vienodas sąlygas visiems ūkininkams", - įsitikinęs Rumunijos žemės ūkio ministras Štelijanas Fuja (Stelian Fuia). Anot Bulgarijos žemės ūkio ministro Miroslavo Najdenovo, BŽŪP reforma pirmiausia turėtų užtikrinti lygias galimybes visiems ūkininkams Europos Sąjungoje.

Pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Mareko Savickio (Marek Sawicki), bendram sutarimui dėl BŽŪP dar neatėjo laikas: vyksta skirtingų problemų derinimas, kuris užtruks dar bent 3-4 mėnesius.

Vaderstad 12 05

Liuksemburgo susitikime naujųjų šalių nerimą sukėlė Italijos ir Austrijos laikysena. Austrija ketvirtadienį pareiškė, kad tiesioginių išmokų sistema turi atsižvelgti į regioninius gamybos intensyvumo skirtumus, ir pareiškė, kad „optimalus" būtų septynerių metų pereinamasis laikotarpis išmokų suvienodinimui. Teisę į skirtingas išmokas gynė Italija, kuri prieštaravo bet kokiam su suvienodinimui net ateityje, todėl atmetė siūlymą dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio.

Šiuo metu tiesioginės išmokos tarp ES šalių smarkiai skiriasi: nuo 540 eurų už hektarą Graikijoje iki 83 eurų Latvijoje. Lenkijoje išmokos sudaro 200, Prancūzijoje 310 eurų.

Europos Komisija siūlo palaipsniui iki 2018 m. didinti išmokas tose šalyse, kuriose jos mažiausios, siekiant sąlyginio vidurkio.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai