Briuselis. Europos žemdirbių organizacijos „Copa“ ir „Cogeca“ parengė kompleksinę 2019 metų lauko augalų derliaus prognozę, kurią paskelbė „Brussels Today“.
Prognozuojama, kad 2019 m. grūdinių augalų derlius ES-28 šalyse sudarys maždaug 306 mln. t, t. y. neperžengs penkerių metų nupjautinio vidurkio ribų (nupjautinis vidurkis gaunamas pašalinus 25 proc. mažiausių ir 25 proc. didžiausių duomenų). Tikėtina, kad kietųjų kviečių derlius, palyginti su nupjautiniu 5 m. vidurkiu, bus 9 proc. mažesnis, o rugių – 16 proc. didesnis.
Anot „Copa“ ir „Cogeca“ darbo grupės „Grūdai“ vadovo Žano Fransua Izambero (Jean-François Isambert), šiame etape reikėtų susilaikyti nuo vertinimų. Ateitis parodys, kiek prognozės yra teisingos, nes karščiai Europoje neslopsta, o vasarinių javų augintojai jau patyrė nuostolių.
„Baiminamės, kad oro sąlygos turės neigiamos įtakos derliui, kuris bus nuimamas vėliau, pavyzdžiui, kukurūzų“, – sakė Ž. F. Izamberas.
Prognozuojama, kad rapsų derlius ES-28 šalyse sumažės iki maždaug 30,9 mln. t. Ši tendencija susijusi su didžiausiu istorijoje rapsų pasėlių ploto sumažinimu, kurį nulėmė ilgai trukusi rudeninė sausra.
Anot „Copa“ ir „Cogeca“ darbo grupės „Aliejiniai ir baltyminiai augalai“ vadovo Pedro Gajardo (Pedro Gallardo), prastą rapsų derlių nulemia ir ES žemės ūkio politika. „Kontroliuodami vartojimą, sumažinome biokuro gamybą žemyne, bet tuo pačiu sutikome „importuoti miškų naikinimą“ iš užsienio. Rapsų augintojams patiems tenka ieškoti būdų įveikti kenkėjus ir ligas, todėl situacija šiemet ypač sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta tinkamų priemonių, kurias ūkininkai galėtų naudoti rapsų apsaugai, o taip pat tai, kad nacionalinės ir ES valdžios institucijos neužtikrino atnaujinti leidimo naudoti augalų apsaugos produktus, Europoje auginti rapsus darosi vis sunkiau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai pakirs bitininkystės rentabilumą kai kuriuose regionuose“, – komentavo P. Gajardas.
Prognozuojama, kad baltyminių augalų derlius, palyginti su penkerių metų nupjautiniu vidurkiu, paaugs 2,38 proc. (šiuo metu jis sudaro 4,3 mln. t). Anot P. Gajardo, sektorius yra perspektyvus, nes kintant mitybos įpročiams auga augalinių baltymų paklausa, be to, šio sektoriaus augimą skatina ES bendroji žemės ūkio politika.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
BŽŪP po 2027-ųjų: kaip žemės ūkis veiks nuolatinių krizių fone
2024-04-18 -
Susitarė dėl žemės ūkio politikos peržiūros
2024-03-26 -
EK vadovė siūlo didinti tarifus Rusijos grūdams
2024-03-22
Skaitomiausios naujienos
-
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21 -
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
Laisvą valstybinę žemę žemdirbiams siūloma nuomoti dar dvejus metus
2024-04-08
(0)