BŽŪP reforma: kas, kiek ir už ką gaus paramos
2013-10-02

Briuselis. Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas pirmadienį pritarė Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m. reformos projektui. Dabar belieka sulaukti viso Europos Parlamento pritarimo, kad reformą galima būtų pradėti įgyvendinti.

BŽŪP reformos darbai trunka jau daugiau kaip trejus metus. Galutiniai sprendimai, kaip visada, yra kompromisiniai. Esminiai reformos momentais laikytina: 30 procentų tiesioginių išmokų susiejimas su aplinkosaugos reikalavimų vykdymu, tik dalinis tiesioginių išmokų mažinimas tarp ES šalių iki 2020 m.,  ir išmokų orientavimas į „aktyvius ūkininkus".

Anot Europos Parlamento pranešimo, trečdalis ūkininkų gaunamų išmokų priklausys nuo pasėlių įvairinimo (sėjomainos), pievų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo (arba „lygiaverčių" priemonių taikymo). Nesilaikantiems šių kriterijų ūkininkams išmokos per pirmuosius dvejus metus (2015-2016) bus mažinamos 30 proc., vėlesniais metais paramos mažinimui taikant sudėtingesnę formulę. Šie reikalavimai bus pradėti taikyti nuo 2015 m., o 2014-ieji skelbiami pereinamaisiais metais. Be to, valstybės narės privalės skirti aplinkos ir klimato programoms 30 proc. antrojo ramsčio (kaimo plėtros) lėšų.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Valstybės narės, kuriose tiesioginės išmokos nesiekia 90 proc. ES išmokų vidurkio, per metus 2015-2020 trečdaliu sumažins skirtumą tarp dabartinio išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio.

Reforma numato didesnį jaunų ūkininkų (iki 40 metų) rėmimą. Pirmuosius penkerius metus jiems teks apie 25 proc. didesnes tiesiogines išmokas, kurios apims pirmuosius 25-90 ha. Šiam tikslui ES šalys turės skirti iki 2 proc. nacionalinio paramos voko.

Pagal BŽŪP reformą šalys, kuriose paramos lygis yra mažesnis kaip 90 procentų ES lygio, galės perkelti iki 25 proc . antrojo BŽŪP ramsčio lėšų į tiesioginių išmokų voką.

Iš išmokų gavėjų sąrašo pašalinti tokie subjektai, kaip antai oro uostai, golfo laukai ir kt., kurių savininkams dėl spragų galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose iki šiol buvo skiriamos tiesioginės išmokos.

Taip pat sutarta, kad 150 tūkst. eurų viršijanti metinė ūkininkų gaunama tiesioginių išmokų suma bus sumažinta 5 proc. Numatyta, kad mažiau išsivysčiusiuose ir atokiausiuose regionuose kaimo plėtros projektų bendrasis finansavimas gali sudaryti 85 procentus.

Europos Parlamentas galutinai BŽŪP reformai turėtų pritarti lapkričio sesijoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai