Braižomos naujo finansinio laikotarpio gairės
2019-11-21

Vilnius. Po truputį ima ryškėti naujojo programinio laikotarpio gairės, bet Žemės ūkio ministerijos atstovai tikina, kad taškai bus dėliojami tik tada, kai paaiškės pamatiniai sprendimai.

Šiuo metu tęsiamos derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų. Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės, Lietuvai, o ir kitoms šalims, savo 2021-2027 m. strateginį planą tenka dėliotis dar nežinant esminių dalykų: ES Taryba dar nepatvirtino savo pozicijos, jos dar neturi ir Europos Parlamentas, dar nesusitarta dėl daugiametės finansinės programos, galiausiai neaiškus sprendimas dėl „Brexito“.

Tačiau ir neturint tokių sprendimų, gairės ima aiškėti. Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams Strateginio 2021-2027 m. plano projektą pristatė J. Stakėnienė ir žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.

Vaderstad 12 05

Jau aišku, kad dabar veikianti BŽŪP I ir II ramsčių (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros) bei sektorinių programų sistema jungiama ir bus vadovaujamasi vienu dokumentu – strateginiu planu. Bendras BŽŪP biudžetas, lyginant esamą ir būsimą laikotarpį, didėja 8,7 proc. einamosiomis kainomis.

 „Europos Komisija visada pabrėžia, kad esame viena iš tų nedaugelio valstybių šį laikotarpį, kuriai biudžetas didėja – tarsi dėl tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos. Bet galime neapgaudinėti savęs – tas didėjimas yra menkas, bet jis yra vienas pagrindinių taikinių mūšio lauke“ , - kalbėjo J. Stakėnienė. Numatoma, kad tiesioginėms išmokos skirtas finansavimas galėtų didėti 21,2 proc. iki 3,77 mlrd., bet tuo tarpu kaimo plėtrai mažėja 15,3 proc. iki 1,366 mlrd. eurų.

Anot jos, naujuoju laikotarpiu bus orientuojamasi į rezultatus, „o ne į atitiktį, kaip išleisti ES pinigus“. Tad rezultatus teks planuoti ir kasmet atsiskaityti. Būtent tai, anot ŽŪM atstovės, jau dabar atrodo sudėtingai: nors visada būdavo planuojama, bet dabar pritaikomas veikiantis tiesioginių išmokų modelis, planuoti prašoma labai tiksliai.

Nors dėl galimo nuokrypio deramasi (EK kalba apie 25 proc., Lietuva siūlo daugiau kaip 35 proc.), bet aišku, kad, nepasiekus tikslų, tektų aiškintis EK, ieškoti priežasčių. „Labai lengva pasakyti, kad ūkininkai turės siekti rezultatų, bet kaip mes turėsime pamatyti tuos rezultatus? Mes, galbūt, taip priekabiai nežiūrėsime, kaip patirtos išlaidos, bet tą rezultatą vis tiek reikės tikrinti, kontroliuoti ir stengtis paramos gavėjų visuomenę priversti siekti tų rezultatų. Paprasta nebus“, - sakė J. Stakėnienė, teigdama, kad susidaro vaizdas, jog valstybės narės, besirengdamos naujam laikotarpiui, yra toliau pažengusios nei pati EK, nes užduodant klausimus dėl konkrečių įgyvendinimo žingsnių, atsakymų nesulaukiama.

Strateginis planas susidės iš tiesioginių išmokų, sektorinių programų ir kaimo plėtros. Viskam nustatomi trys bendri BŽŪP tikslai: orientacija į pažangų, atsparų, įvairialypį, užtikrinantį apsirūpinimą maistu žemės ūkį; aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektas; kaimo vietovių socialinės ir ekonominės sričių gerinimas. Kompleksinis tikslas – sektoriaus modernizavimas kaupiant žinias, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą tiek žemės ūkyje, tiek kaimo vietovėse.

Strateginio 2021-2027 m. plano projektą pristatė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė

Kalbant apie tiesiogines išmokas, dalis jų, kaip ir buvo, numatomos privalomos, kitos – pasirenkamos. Vienkartinė išmoka už plotus išliktų, tik vadintųsi bazine pajamų parama tvarumui didinti. Dabar buvusi pasirenkamoji perskirstymo išmoka siūloma kaip privaloma, nelieka žalinimo, bet atsiranda eko schemos – dabar jos privalomos valstybei, bet ne kiekvienam ūkininkui. Kaip pasirenkamos schemos siūloma susietoji parama, parama smulkiesiems ūkiams ir, dabar buvusi privaloma, parama jauniesiems ūkininkams. Pasak J. Stakėnienės, koks paramos voko procentas kokiai sričiai bus skiriamas priklausys nuo tolimesnių diskusijų.

Kalbant apie „žaliąją architektūrą“, esminis skirtumas, kad tai, kas anksčiau nebuvo privaloma, pvz., žalinimas, už kurį buvo galima gauti didesnes išmokas, dabar patenka į vadinamųjų sustiprintų sąlygų zoną. „Tai reiškia, kad ūkininkai turės atitikti kur kas daugiau su klimatu ir aplinka susijusių reikalavimų tam, kad gautų bazinę išmoką“ , - kalbėjo J. Stakėnienė.

Briuselis mano, kad valstybės narės turėtų 40 proc. BŽŪP biudžeto skirti būtent su aplinkosauga ir klimatu susijusių tikslų siekimui. Numatoma, kad tokioms priemonėms turėtų būti skirta bent 30 proc. kaimo plėtros lėšų. Dabar siūloma, kad parama nepalankioms ūkininkauti vietovėms į tai nebūtų įskaičiuojama, tačiau yra pasiūlymų, kad bent dalis tokių išmokų būtų įtraukiama į tuos 30 proc. Vis dėlto, kokios konkrečios priemonės būtų traktuojamos kaip aplinkosauginės, dar nėra aišku ir tebėra diskusijų su EK ir kitomis valstybėmis narėmis objektu.

ŽŪM atstovų teigimu, artimiausiu metu tiek su socialiniais partneriais, tiek su Kaimo reikalų komiteto nariais planuojama diskutuoti, koks turėtų būti  „tikrojo ūkininko“ apibrėžimas (ar jis galėtų turėti kitų pajamų ne iš žemės ūkio veiklos, galbūt tai turėtų būti siejama su standartine produkcija), kam ir kaip turėtų būti ribojamos tiesioginės išmokos, taip pat – koks turėtų būti minimalus remtinas plotas ar išmokos suma, o galbūt reiktų taikyti abu.

Bazinė pajamų parama galėtų būti diferencijuojama, skirtingos šalys tai ketina rišti prie skirtingų rodiklių. „Mes irgi galėtume pagalvoti. Gal tiesioginės išmokos galėtų būti bazinių pajamų paramos dalis ir tie, kurie ūkininkauja nenašiose žemėse galėtų gauti didesnę bazinę paramą? Tam tikrais regionais“, - diskusijai kvietė J. Stakėnienė, teigdama, kad čia galėtų būti ir kitokių elementų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas svarstė, kad idėja, jog pagal našumo balą keistųsi ir paramos dydis, galbūt ir teisinga, tik reiktų gerai apgalvoti, ar įgyvendinimas nebus labai sudėtingas.

Diskusijose taip pat turėtų būti išgrynintas jaunųjų ūkininkų rėmimo principas, perskirstymo išmoka, ekologinio ūkininkavimo rėmimas.

Naujuoju programiniu laikotarpiu privalomos išlieka paramos vaisių ir daržovių, bitininkystės sektoriams schemos, taip pat parama vyno sektoriui. Yra galimybė, kad iki 3 proc. tiesioginių išmokų valstybė narė galėtų panaudoti intervencinėms priemonėms kituose sektoriuose. Tad reikia diskutuoti, ar yra papildomos paramos poreikis kokiam nors konkrečiam sektoriui.

Žvelgiant į kaimo plėtros priemones, nemaža jų dalis susijusios su aplinkosauga, parama numatoma ir vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, nepalankioms ūkininkauti vietovėms, rizikos valdymo priemonėms, investicijoms, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir kaimo verslo kūrimui, bendradarbiavimui, keitimuisi žiniomis ir informavimui.

Dėl naujo laikotarpio priemonių dar laukia daug diskusijų tiek su socialiniais partneriais, tiek su politikais

Anot J. Stakėnienės, laukia daug diskusijų dėl kaimo plėtros investicinių ir kompensacinių priemonių. Pavyzdžiui, kalbant apie ūkių modernizavimą, reiktų svarstyti, kokio stambumo ūkiai turėtų būti remiami, galbūt rėmimas turėtų vykti tik per finansinės inžinerijos priemones?

Ne žemės ūkio verslų priemones siūloma įgyvendinti tik per LEADER, svarstytinas ir vietos veiklos grupių stambinimas. Ar turėtų toliau būti remiama meldinės nendrinukės apsauga? Ar dar reikalingos viešosios infrastruktūros investicijos, apimančios žvyrkelius, asbestinių stogų keitimą, plačiajuostį internetą ir kita? Kaip turėtų būti remiamas konsultavimas? „Turint omenyje, kad biudžetas mažėja, reiktų tam tikras pozicijas išbraukti“, - ieškoti sutarimo dėl priemonių kvietė ŽŪM atstovė.

Į visa tai tikimasi rasti atsakymus diskusijų metu. Rengiant 2021-2027 m. strateginį planą, kartu su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu jau atlikta SSGG analizė, identifikuoti poreikiai. Dabar diskusijų ir konsultacijų metu turėtų būti išgrynintos konkrečios priemonės, nustatyti išmokų ir paramos dydžiai, numatyti rodikliai. „Visa tai tobulinama ir bus tobulinama, kol Europoje nebus aiškumo“ , - dėliojo akcentus J. Stakėnienė.

Kol dėl 2021-2027 m. laikotarpio diskutuojama, lapkritį EK pateikė pereinamojo laikotarpio metu siūlymą, kuriame 2021 m. siūloma finansuoti visas dabar esamas priemones. ŽŪM teigia prašysianti, kad skirtą finansavimą būtų leista paskirstyti tik toms priemonėms, kuriose esama problemų.

Daliai Kaimo reikalų komiteto narių papriekaištavus, kad socialiniai partneriai į naujo laikotarpio strateginio plano rengimą buvo pakviesti nuo pat pradžių, o Kaimo reikalų komiteto nariai sužinojo tik dabar, ŽŪM atstovai patikino, kad konsultacijų ir diskusijų bus dar ne viena ir Seimo nariai galės aktyviai įsitraukti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai