Baltijos šalių ūkininkai kovoja dėl teisingesnės BŽŪP
2012-06-28

Briuselis/Kaunas, birželio 28 d. Šiandien Briuselyje, vykstant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, rengiama Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijų protesto akcija. Rytą žemdirbiai įteikė Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Shulz) 60 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją, reikalaujant teisingesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos.

Ūkininkų ir kaimo vietovių organizacijų atstovai protestuoja tuo metu, kai Europos šalių vadovai susirinko į viršūnių susitikimą tartis dėl priemonių skolų krizei euro zonoje įveikti. Iš Lietuvos į akciją išskrido 16 narių delegacija, didžioji dalis jų - žemės ūkio kooperatyvų atstovai. Anot šaltinių, M. Šulcas, priėmęs peticiją, sakė, kad neišsprendus Baltijos šalių žemdirbių klausimo, finansinė perspektyva nebus patvirtinta. Tačiau niekas nežada, kad Baltijos žemdirbių reikalavimai bus patenkinti.

Vaderstad 12 05

Baltijos šalių ūkininkai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyta žymesnių esamos sistemos pokyčių: 2013 metais tiesioginės išmokos Lietuvoje sudarys 144 EUR/ha arba 54 proc. ES vidurkio, Latvijoje - 97 EUR/ha (36 proc.), o naujojo finansinio laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. išmokos Lietuvos ūkininkų sudarys vos 65 proc. ES vidurkio, Estijos - 58, o Latvijos - 54 proc. ES vidurkio. Tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams ir toliau liktų mažiausios visoje ES.

Kaip rašoma ŽŪR pranešime spaudai, mažos tiesioginės išmokos kliudo Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti bendroje ES rinkoje - senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna daug didesnes išmokas, o gamybos sąnaudos labai panašios visoje Europoje.

ES veikia vieninga darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje, todėl darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams, kai tuo tarpu Baltijos šalyse žemės ūkio gamybos apimtys krenta. Ypač neigiamos mažų tiesioginių išmokų pasekmės smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie vis dažniau neatlaiko konkurencijos ir yra privesti pasitraukti iš žemės ūkio gamybos.

„Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, ES aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai, kurie yra griežčiausi pasaulyje, o jų laikymasis reikalauja didelių investicijų, taikomi visoms šalims vienodai. Ūkininkai, reikalaudami teisingesnės tiesioginių išmokų sistemos, kovoja už žemės ūkio sektoriaus Baltijos šalyse išlikimą", - rašoma pranešime.

„Norime palaikyti mūsų derybininkus ir parodyti Europai, kad esame nepatenkinti. Briuselyje nevardijame, kad keliamos problemos yra atskirų Lietuvos, Latvijos ar Estijos valstybių problema. Tai yra vienu balsu kalbama apie Baltijos problemas. Džiaugiamės, kad pernai mūsų trijų valstybių žemdirbiškoms organizacijoms pavyko susivienyti ir dabar mes kalbame bendrai“,  - „Mano ūkiui" sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas (nuotr.).

„Tikime tuo, kad šiandien mums Europos siūlomos tiesioginės išmokos naujajam programavimo periodui turėtų pasikeisti  į gerą. Aišku, nėra lengva pakeisti jau pateiktą projektą, bet stengtis reikia. Kad bent jau paskui galėtume pasakyti, kad padarėme viską, kas buvo mūsų jėgoms. Už mus niekas nekovos, tik mes patys galime apginti savo interesus. Tikimės, kad prie mūsų protesto akcijos prisijungs ir viršūnių susitikime Briuselyje šiandien dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai iš karto mūsų protestui suteiktų politinio svorio ir atkreiptų didesnį dėmesį", – sakė A. Stančikas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai