Baltijos šalių ir Lenkijos susitikimas dėl BŽŪP: vienas už visus ir visi už vieną
2012-02-23

Augustavas, vasario 23 d. Lenkijos Augustavo mieste pasibaigė dvi dienas trukusi trijų Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio sektoriaus delegacijų konferencija, skirta aptarti Bendrosios žemės ūkio politikos ateities klausimus. Susitikimas įvyko Lenkijos iniciatyva.

Trečiadienį konferencijos dalyviai aptarė tiesioginių išmokų sistemos po 2013 metų elementus, o šiandien - kaimo plėtros ir žemės ūkio rinkos reguliavimo iki 2020 metų perspektyvas.

BŽŪP vaidina svarbų vaidmenį ne tik plėtojant maisto sektorių, bet taip išsaugant kaimo gyvybingumą, aplinką. Susitikimo dalyviai pasisakė už stiprią ir efektyvią BŽŪP, kuriai būtų skiriamas atitinkamas ES biudžeto finansavimas. Nauji iššūkiai reikalauja šalių solidarumo, sąžiningumo ir lygių konkurencijos sąlygų.

Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai Kazys Starkevičius, Laimdota Straujuma, Marekas Savickis bei Estijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Peteris Sestrandas kritiškai įvertino Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimų tiesioginių išmokų. EK suformuluoti pasiūlymai atvestų ateityje prie atskirų valstybių diskriminacijos ir keltų pavojų laisvai įvairių ES šalių ūkininkų konkurencijai.

Susitikime pabrėžta, kad Baltijos šalių žemdirbiai nuo pat narystės pradžios gauna mažiausią tiesioginę paramą Europos Sąjungoje, todėl būtina nedvejojant atsisakyti dabartinės paramos sistemos, kuri pagrįsta vien istoriniais žemės ūkio gamybos lygio kriterijais. EK pasiūlymai tokios būtinybės nenumato.

Vaderstad 12 05

Keturių šalių atstovai sutarė, kad būtina pakeisti BŽŪP pirmojo ramsčio finansavimą ir pagrįsti jį objektyviais kriterijais, susijusiais reformuojamos BŽŪP tikslais.

Visos keturios šalys sutiko, kad įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką turi būti siekiama ir aplinkosaugos tikslų, tačiau pabrėžė, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų „žalinimo" (aplinkosauginio komponento taikymo) šiuo atveju nėra tinkamas sprendimas. Einant šiuo keliu didėtų skirtumai tarp valstybių galimybių įgyvendinti vienodus visoje ES aplinkosaugos reikalavimus, o šį atotrūkį didintų nevienodos tiesioginės išmokos, nulemtos istorinių paramos paskirstymo kriterijų.

„Mes sutarėme, kad valstybėms narėms, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnės už vidutines, „žalinimo" priemonių ir aplinkos apsaugos reikalavimų taikymas turėtų būti grindžiamas savanorišku pasirinkimu", - pabrėžė Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma.

Susitikime diskutuota ir apie aktyvaus ūkininko sąvoką. „Lenkijoje iš tikrųjų yra keletas sąvokų, kuriomis galima apibrėžti aktyvų ūkininką. Europos Komisija pasiūlė apibrėžimą, pagal kurį aktyviu pripažįstamas asmuo, gaunantis iš žemės ūkio veiklos bent 5 proc. savo pajamų, ir toks asmuo jau galės pretenduoti į tiesiogines išmokas. Tai labai blogas apibrėžimas...", - sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Marekas Savickis.

„Susitikime vieningai nutarta kreiptis į EK su prašymu kuo greičiau informuoti šalis nares apie tai, kaip bus formuluojami paramos teikimo kriterijai ir lėšos. Akcentuota, jog šalys narės finansinių vokų skirstymo kriterijus turi žinoti iš anksto ir turėti galimybę juos aptarti. Detaliai buvo aptartos ir konkrečios kaimo plėtros priemonės, ypač daug dėmesio skiriant vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, nustatymo kriterijams“, – Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamas ministras Kazys Starkevičius.

Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atstovai pabrėžė, kad Europos Komisijos pasiūlymai yra nesuderinami su siekiu supaprastinti BŽŪP, ignoruoja galimybę pasiekti tikslų pasitelkiant jau esamas priemones, pavyzdžiui, kompleksinį paramos susiejimą ir BŽŪP antrojo ramsčio agrarinės aplinkosaugos priemones. Tačiau būtiniausia sąlyga veiksmingam aplinkosaugos tikslų įgyvendinimui yra istorinių kriterijų atsisakymas, - pabrėžė keturių šalių atstovai.

Susitikimo dalyviai sutarė dėl būtinybės stiprinti ES lygiu BŽŪP antrojo ramsčio (kaimo plėtros) finansavimą. Finansiškai stiprus antrasis ramstis būtinas užtikrinant BŽŪP veiksmingumą ir efektyvumą naujų iššūkių, susijusių su aplinkos apsauga, rizikos valdymu, naujų technologijų diegimu, akivaizdoje. Stiprus antrasis ramtis būtinas tolesniems struktūriniams pertvarkymams, modernizavimui kaimo vietovėse ir socialinės bei ekonominės sanglaudos užtikrinimui išsiplėtusioje ES. Susitikimas Augustave patvirtino keturių šalių pozicijų panašumą dėl paramos kaimo plėtrai.

Susitikime taip pat buvo aptarti ir rinkos reguliavimo po 2013 m. klausimai, tačiau šioje srityje Lenkijai ir Baltijos valstybėms didesnių problemų nekyla. Dėl cukraus režimo ir kvotų susitikime tarp šalių išryškėjo dvi skirtingos nuomonės. Lietuva ir Lenkija norėtų, kad cukraus kvotos būtų pratęstos, tuo tarpu Latvija ir Estija pasisakė už tai, jog cukraus kvotos galėtų būti panaikintos nuo 2015 m. Lenkijai aktualus ir pieno kvotų panaikinimo klausimas, tuo tarpu Baltijos valstybėms tai nėra labai aktualu.

Konferencijos dalyviai išreiškė pasirengimą ir toliau bendradarbiauti siekiant vienodų tiesioginių išmokų visų ES šalių žemdirbiams ir pasiekti realaus BŽŪP supaprastinimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai