Ignalinos r. Siekiant sustabdyti Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.

Pasak Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos vadovo Gedo Kukanausko, įgyvendinus planą, 235 ha ploto pelkė iš esmės pasikeis: atkurtos aukštapelkės vėl taps šlapios ir atviros, pelkiniai miškai atgaus natūralią struktūrą, o visa teritorija virs svarbia prieglobsčio vieta nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims.

„Tai ne tik sustabdys pelkės nykimą, bet ir pagerins viso Aukštaitijos regiono ekologinę pusiausvyrą. Ilgainiui ši vieta galės tapti vertingu gamtos pažinimo objektu ir gyvu pavyzdžiu, kaip kryptinga gamtotvarka sugeba sugrąžinti gyvybę net ir labiausiai pažeistoms ekosistemoms“, – BNS kalbėjo G. Kukanauskas.

Jo teigimu, Gervelės pelkė – vienas vertingiausių pelkių kompleksų Aukštaitijoje – pastaraisiais dešimtmečiais „tyliai“ prarado savo natūralumą.

Ši teritorija, įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, išsiskiria Europos mastu svarbiomis buveinėmis: čia aptinkamos aktyvios ir degradavusios aukštapelkės bei pelkiniai miškai, kuriuose veisiasi reti augalai ir gyvūnai. Pavyzdžiui, Gervelės pelkėje aptiktas liekninis beržas – itin reta Lietuvoje auganti rūšis.

„Tačiau dėl seniai įrengtų sausinimo griovių ir dėl savaiminio sumedėjimo procesų pelkė ėmė sausėti, jos paviršių vis labiau užgožė nebūdingi medžiai – greitai augantys beržai ir paprastosios pušys. Toks pokytis lėmė drėgmės mažėjimą, pelkinių augalų nykimą, o kartu – ir visos ekosistemos degradaciją“, – pasakojo G. Kukanauskas.

Todėl, anot jo, visų pirma ketinama atkurti pelkei būtiną nuolatinę drėgmę: seni melioracijos grioviai bus užtvenkiami arba kitaip pertvarkomi, kad vanduo nebeištekėtų iš pelkės ir galėtų kauptis natūraliai.

„Tai pagrindinė sąlyga, kad prasidėtų natūralūs atkūrimo procesai – šlapžemių augalija atsigautų, grįžtų būdingos pelkėms rūšys“, – aiškino  Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos vadovas.

Jo teigimu, atkūrus vandens lygį bus išpjaunami beržai ir paprastosios pušys, kurių gausa išbalansuoja pelkės ekosistemą, ir paliekami pelkinėms sąlygoms prisitaikę medžiai bei turintys mikrobuveines – svarbias vabzdžiams, paukščiams, grybams.

Pasak G. Kukanausko, kenkia ir invaziniai augalai – Sosnovskio barštis ar bulvinė saulėgrąža, kurie plinta aplinkinėse privačiose žemėse.