Vilnius. Spalio 15-ąją prasidėjęs vilkų medžioklės sezonas truks iki kovo 31 dienos. Šiemet siūloma leisti sumedžioti 307 vilkus – mažiau nei pernai ir užpernai, kai buvo leidžiama sumedžioti 341 vilką.

Aplinkos ministerija (AM) organizavo mokslinę konferenciją, skirtą aptarti vilkų populiacijos būklę Lietuvoje, genetinę įvairovę, populiacijos valdymą, vilkų daromą žalą ir medžioklės sezono reguliavimą.

Diskusijoje dalyvavo mokslininkai, Aplinkos ministerijos atstovai, medžiotojai ir ūkininkai.

Vertindama populiaciją ir medžiotojų duomenis, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė teigė, kad metai iš metų sumedžioti jauni, 5–9 mėnesių amžiaus vilkai sudaro apie 50–55 proc. visų sumedžiotų vilkų.

„Turime potencialą populiacijai atsistatyti, – teigė mokslininkė. – Tarp sumedžiotų senų vilkų buvo 12–15 metų, vadinasi, Lietuvoje jie nepermedžiojami ir turi galimybių sulaukti brandaus vilkui amžiaus.“

Nustatytos 82 vilkų šeimos

Nors sumedžiojimo limitas pastaraisiais metais didėjo, genetiškai nustatytų vilkų šeimų skaičius (pagal jauniklius) per pastaruosius 7 metus išliko stabilus arba šiek tiek mažėjo. Per 2024-2025 m. žiemos apskaitas pagal pėdsakus sniege ir pranešimus apie vilkų buvimo registravimus nustatytos 82 patikimai įrodytos šeimos (2022–2023 m. – ne mažiau kaip 91 šeima). Kiek jų gali būti daugiau, R. Špinkytė-Bačkaitienė teigė, kad nėra duomenų. Remiantis šiuo skaičiumi mokslininkai ir siūlo 307 vilkų sumedžiojimo limitą.

Vilko apsaugos plane yra sutarta, jog privaloma vilkų populiaciją laikyti tarp 30 ir 60 šeimų, taigi, šis skaičius gerokai viršijamas. „Jeigu vilkų šeimų skaičius išeina iš šio sutarto intervalo, turime jį grąžinti. Lėtai, apgalvotai, bet turim grąžinti“, – sakė AM Gamtos apsaugos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Į klausimus apie galimą vilkų medžioklės paankstinimą ar pailginimą R. Špinkytė-Bačkaitienė atsakė: „Rugpjūtį, rugsėjį vilkiukai dar yra nebrandūs ir jeigu mes iš jų atimsime tėvus, išvadas darykite patys.“

O jeigu pavasarį ilgiau būtų leista medžioti vilkus, jos teigimu, medžiotume „nėščias pateles arba šeimą maitinančius patinus“, taip būtų suardyta šeimos struktūra ir vilkų populiacijos rezultatai pradėtų greitai blogėti, be to, atsirastų daugiau probleminių vilkų.

Avių augintojų asociacijos atstovai ir kt. konferencijos dalyviai teiravosi pranešėjų apie alternatyvius probleminių vilkų „išėmimo“ iš gamtos būdus, kompensacijas ir kt.

Kaip atsiranda probleminiai vilkai

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas Petras Adeikis, kuris vilkų elgseną tyrinėja per vilkų ir gyvulių augintojų konfliktą, daug ką bandė paaiškinti per vilkų šeimos struktūrą.

„Jeigu vilkas yra pavienis, tai jis ieško naujos teritorijos ir nori sukurti šeimą. Vilkų šeimoje gyvena 3–4, gali būti ir 5 kartos. Ir visi vilkai šeimoje turi savo funkciją ir pareigas. Dažnai žmonės neteisingai vertina pavienį vilką, iškart sakydami, kad jis probleminis. Gali taip būti, bet nebūtinai. Pavyzdžiui, patinas turi pareigas šeimoje apeiti didžiausią vilkų teritoriją, ją pažymėti, apuostyti, pažiūrėti, ar neįėjo svetimi vilkai. Patelės funkcija yra auginti jauniklius. Antramečiai, trečiamečiai vilkai, kurie prisijungia prie patino ar patelės sumedžiojant didesnį grobį, padeda patinui apsaugoti teritoriją nuo įsibrovėlių“, – aiškino P. Adeikis.  

O probleminiai vilkai dažniausiai atsiranda suardžius šeimas (nušovus alfa patiną), rūpesčių kelia ir sužeisti, sergantys vilkai.

P. Adeikis taip pat akcentavo būtinybę augintojams saugoti savo gyvūnus: „Vilko ir žmogaus konflikto neįmanoma išvengti, jeigu augintojai neapsaugo savo gyvulių. Prevencinės priemonės yra būtinos.“

Medžiotojus jis ragino sutelkti dėmesį į jauniklių medžioklę, kad išsaugotų stiprias, laukinius žvėris medžiojančias vilkų šeimas, o probleminius vilkus medžioti specialistams, turintiems leidimus ir galintiems greitai reaguoti.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Eduardas Budrys klausė, ar vilkų šeimų tankis ir medžioklės normos siejamos su jų grobio – kanopinių žvėrių – tankiu?

A. Klimavičius atsakė neigiamai, o R. Špinkytė-Bačkaitienė pridūrė, kad tokiam sprendimui trūksta duomenų.

Genetinė įvairovė – pakankama

Apie vilkų genetinę įvairovę kalbėjęs VDU prof. Darius Danusevičius teigė, kad rodiklis, kuriuo matuojamas giminingų individų poravimasis, 2021 m. buvo neigiamas (poruojasi negiminingi individai), dabar šiek tiek didėja. Atkreipti dėmesį reikėtų, jeigu vilkų populiacijos inbrydingo koeficientas būtų 0,2, bet iki jo, pasak profesoriaus, dar toli.

Inbrydingo koeficiento didėjimo tendencija, jo teigimu, gali būti dėl migracijos barjerų, tokių kaip pasienio tvora su Baltarusija, dėl didesnių į sumedžiojimą patenkančių šeimų (tėvystės ryšių analizė atskleidė, jog didinant sumedžiojimo limitus, sumedžiojamų šeimų skaičius mažėja, o šeima didėja, tuo būdu giminingi individai mažina populiacijos alelinės, t. y. skirtingos to paties geno formos, lemiančios alternatyvius to paties požymio variantus, įvairovės vidurkius). Tačiau pagal 2024 m. sumedžiotų 314 vilkų tyrimus galima teigti, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra atstačiusi savo alelinę įvairovę.

Hibridizacijos su šunimis pėdsakų matyti praeitose kartose.Jų dažniau aptinkama Šiaurės Lietuvoje, vienas užfiksuotas Jurbarko rajone.

„Bendra genetinė įvairovė pakankama, bet susirūpinimą kelia tėvinių individų poravimasis ir besiformuojanti geografinė struktūra ir reikia aiškintis, kodėl taip yra“, – sakė D. Danusevičius.

Aplinkos ministerija yra parengusi ir pateikė derinti ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2025–2026 metų medžioklės sezoną limito“ projektą, kuriame siūloma nustatyti mokslininkų pasiūlytą 307 vilkų sumedžiojimo per medžioklės sezoną limitą.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas baigiamas anksčiau. Pernai ir užpernai sumedžioti atitinkamai 281 ir 326 vilkai, įskaitant ir vilkus, paimtus iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenktus automobilių ar žuvusius dėl kitų priežasčių.