Ūkininkų susitikimas su aplinkos ministru: kompromisų paieškos
2021-02-04

Kaunas. Siekdama dialogo su naujuoju aplinkos ministru Simonu Gentvilu Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) jam iš anksto pateikė net keliolika išsamių su aplinkosauga ir žemdirbių veikla susijusių klausimų, atsakymų į kuriuos bandyta ieškoti antradienio popietę įvykusiame nuotoliniame LŪS prezidiumo narių ir aplinkos ministro susitikime.

Žemės ūkio veikla kuo toliau, tuo labiau persipina su griežtėjančiais aplinkos apsaugos reikalavimais, kuriuos įvykdyti ūkininkams darosi vis sudėtingiau. Todėl neišvengiamai tenka ieškoti dialogo ne tik su Žemės ūkio, bet ir su Aplinkos ministerija, jos vadovais bei aukšto rango specialistais.

Ar pavyks jį rasti, ar pavyks žemdirbiams susidoroti su aplinkosaugos reikalavimais? Klausimų vis daugėja ir jie vis įvairesni.

RVAC 21 09 30

Dar pernai gruodžio mėnesį LŪS po Sąjungos suvažiavimo Aplinkos ministerijai (kaip ir kitoms valdžios institucijoms) buvo išsiuntusi priimtą rezoliuciją. Šiemet sausio pradžioje LŪS gavo parengtus Aplinkos ministerijos atsakymus į rezoliuciją.

Tačiau, pasak LŪS, jie tik dalinai atsakė į ūkininkų keliamus klausimus. Tad išlieka daug nerimo dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo: kaip atrodys žemės ūkio veikla Lietuvoje, kai iškelti tokie ambicingi tikslai, kaip iškastinio kuro atsisakymas, nulinis anglies dioksido išmetimas, trąšų, pesticidų naudojimo politinis ribojimas. Iš kur bus paimta lėšų, reikalingų ypatingai didelėms investicijoms ir pan.?

Susitikimo su ūkininkais pradžioje aplinkos ministras patikino, kad nori dialogo, tačiau reikia nepamiršti ir to, jog Lietuvai, kaip ES narei, irgi reikia laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl taršos mažinimo, kurių neišvengs ir mūsų žemės ūkis. S. Gentvilas sutiko su nuomone, kad visos ES, ne tik Lietuvos, žemės ūkyje įgyvendinti kai kuriuos taršos mažinimo reikalavimus iš tiesų nebus lengva.

„Diskutuoti turime ne dėl ES strategijų tikslų - jie aiškūs. O dėl priemonių, kurios padėtų tuos tikslus pasiekti“, - sakė S. Gentvilas.

Dar kartą - apie mėšlo tvarkymą

LŪS atstovai dar kartą išreiškė pasipiktinimą dėl 2020 m. gruodžio 9 d. aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtinto įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

LŪS nuomone, nauji reikalavimai mėšlo tvarkymui, mėšlidžių dydžiui nedera su šios šakos ūkių finansinėmis galimybėmis. Negalima reikalauti iš ūkininkų papildomų investicijų nesuteikiant papildomai paramos.

LŪS siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, kaip tai buvo galima daryti iki šiol nedraudžiant jo vežti į lauko rietuves žiemos laikotarpiu. 

Siekiant paskatinti ūkininkus susitvarkyti mėšlo kaupimo vietas, LŪS prašo įvesti ilgesnį pasiruošimo laikotarpį, sudarant sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose bei leisti jiems pasiruošti bent iki 2023 metų, kai prasidės naujasis BŽŪP laikotarpis.

S. Gentvilas kol kas nepažadėjo, kad įsakymo reikalavimai bus atšaukti, bet patikino, jog šiuo klausimu „tikrai susėsime, tikrai peržiūrėsime, ką galime padaryti“. 

Pasak aplinkos ministro, problema dėl srutų nutekėjimo į gruntą iš laukuose laikomo mėšlo rietuvių išlieka. Tad nutarta dėl šio klausimo surengti atskirą pasitarimą kartu su ūkininkų, Žemės ūkio ministerijos atstovais. 

Kaip skaičiuojamos dujų emisijos ir trąšų kiekiai? 

Kalbant apie anglies dioksido ir kitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, žemdirbiai jau ne vieną kartą kelia klausimą, kaip jos yra skaičiuojamos. 

„Ir mokslininkai, ir iš jų žinias perėmę ministrai, kalbėdami apie ŠESD emisijas, visada remiasi tiksliais skaičiais, kiek žemės ūkis išskiria amoniako, anglies dvideginio, azoto suboksido ir pan. Kokia yra skaičiavimo metodika? Kaip tas dujas sugaudo? 

O jeigu niekas negaudo, tik skaičiuoja pagal vidutinius teorinius duomenis, kiek gali išskirti vienos ar kitos žemės ūkio naudmenos, tai irgi labai netikslu, nes žemės užimtumas arba dirvos dangos buvimas metų eigoje labai skiriasi“, - taip samprotauja ne vienas žemdirbys. 

Kita vertus, akivaizdu, kad žemės ūkis, neskaitant miškų, yra vienintelis sektorius, kuris ne tik išskiria, bet ir absorbuoja anglies dvideginį. Nei vienas kitas sektorius to padaryti negali!

Apie ŠESD emisijų skaičiavimo metodikas ūkininkams bandė paaiškinti susitikime dalyvavusi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė. Pasak jos, apskaita vykdoma vadovaujantis tarptautiniais standartais ir jos metodikas tikrina tarptautinės institucijos. 

Ji sutiko, kad apskaitą galima tobulinti ir pirmiausiai tai susiję su duomenų rinkimu. Yra pateiktas pasiūlymas Žemės ūkio ministerijai, kad ūkininkai turėtų teikti daugiau informacijos ir tą daryti reikėtų nuolat. 

Svarstant žemės ūkio taršos klausimus, ūkininkai domėjosi, ar gyvuliai iš tiesų yra blogis, kurio reikia atsikratyti? Pasak V. Augutavičienės, netiesa, jog būtina mažinti gyvulių skaičių tam, kad būtų mažesnė žemės ūkio tarša. AM atstovės nuomone, pirmiausiai tarša žemės ūkyje yra dėl mineralinių trąšų bei iškastinio kuro (dyzelino) naudojimo, ir reikia spręsti šiuos klausimus.

Tiek AM atstovai, tiek ūkininkai sutiko su nuomone, jog būtina tobulinti trąšų naudojimo apskaitą, turėti tikslius duomenis, kiek jų Lietuvos žemės ūkis realiai sunaudoja, tik tuomet būtų aišku, kas ir kiek teršia, ar neteršia, kaip situaciją koreguoti.

Dabar Lietuvoje nėra tikslios apskaitos, kiek kokių atskirų trąšų elementų yra išnaudojama ūkininko lauke. Apskaitoje yra tik bendras trąšų kiekis. Dar kartą patikinta, kad būtinas Trąšų įstatymas, kurio priėmimo ankstesnės kadencijos valdžia vengė...  

Ar bus papildomų pinigų?

Viena problemų, apie kurias kalbėjo LŪS atstovai, kad aplinkosauginių reikalavimų dėl Žaliojo kurso daug, o papildomų pinigų jiems įgyvendinti žemdirbiai neturi. Kitas klausimas - lėšų pasiskirstymas: ar rėmimo programose numatytas pinigų kiekis tam tikrai priemonei iš tiesų duos ne tik ekonominį, bet ir gamtosauginį efektą? Kol kas atsakymo į jį nėra.

Pasak ūkininkų, jeigu kažkur numatoma nuimti lengvatas (kaip pvz., žymėtajam dyzelinui), tai proporcingai turi būti remiamos kitos su aplinkos apsauga ir žaliuoju kursu susijusios veiklos.

„Neturime mes tų didelių pinigų, mes turime labiau reguliacinius įrankius“, - taip į ūkininkų klausimą, ar Aplinkos ministerija iš savo disponuojamų fondų lėšų galėtų skirti pinigų ir ūkiams prisitaikant prie žaliojo kurso reikalavimų, atsakė S. Gentvilas. Pasak jo, pagrindinėmis lėšomis ūkiams disponuoja ŽŪM.

Tiesa, šiemet AM numato daugiau lėšų skirti paramai biometano dųjų jėgainėms statyti. Šia veikla gali užsiimti ir ūkiai. Pernai tokiems projektams buvo panaudota 8 mln. eurų, o susidomėjimas buvo kelis kartus didesnis negu turėta paramos lėšų.

S. Gentvilas pridūrė, kad dar prašoma pinigų iš Europos atsigavimo fondo skirti ir melioracijai. Mat per melioraciją galima spręsti ir perteklinių trąšų medžiagų nutekėjimo į vandenis problemą.

Susitikimo metu ūkininkai bandė įtikinti aplinkos ministrą, kad mūsų žemės ūkis tikrai nėra didžiausias teršėjas. Pagal taršumą žemės ūkis mūsų šalyje yra tik trečias, o žiūrint visos ES mastu Lietuvos žemės ūkis yra akivaizdus lyderis gerąja prasme (trąšų, pesticidų naudojimas, ŠESD emisija ir t.t.).

S. Gentvilas galiausiai pripažino, jog aplinkos apsaugos požiūriu mūsų žemės ūkis kartais pernelyg griežtai vertinamas ir kritikuojamas: „Bendrai vertinant, didesnė riziką ir taršą sudaro pramonė, o ne žemės ūkis.“

Su ta mintimi nutarta ateityje dažniau organizuoti AM specialistų, aplinkos ministro ir ūkininkų atstovų susitikimus, kuriuose detaliau būtų aptariami jau konkretesni klausimai ir ieškoma jų sprendimo būdų.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai