Vilnius. Aplinkos ministerija siūlo neberiboti sumedžiojamų briedžių skaičiaus.

Pagal parengtą Medžioklės taisyklių projektą, vieninteliai medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė būtų limituojama, liktų vilkai.

Anot Aplinkos ministerijos, 2025–2026 m. medžioklės sezonas būtų paskutinis, kai sumedžiojamų briedžių skaičius būtų ribojamas (numatyta palikti tą patį – 4 300 žvėrių – limitą).

Kaip teigiama aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės pasirašytame rašte, kanopinių žvėrių gausa miškuose viršija leistinas poveikio miško ekosistemai ribas, todėl nuo 2026–2027 m. medžioklės sezono siūloma nebelimituoti visų kanopinių žvėrių, įskaitant ir briedžius, sumedžiojimo.

Ministerija savo siūlymą grindžia medžioklės plotų naudotojų medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenimis. Anot jų, per pastaruosius penkerius metus tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje padidėjo du kartus – nuo 41 tūkst. (2017–2018 m. medžioklės sezonu) iki 85 tūkst. (2023–2024 m. medžioklės sezonu).

„Išaugusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui, žemės ūkio pasėliams, todėl nuo 2024–2025 m. medžioklės sezono tauriųjų elnių medžioklė nebelimituojama“, – teigia viceministrė.

Jos teigimu, briedžių populiacija yra stabili, kasmet suskaičiuojama 18–19 tūkst. briedžių. Per sezoną sumedžiojama apie 2 500. briedžių, tokiu būdu išnaudojama tik apie 65 proc. nustatyto šių žvėrių sumedžiojimo limito.

„Plėšrūnų nepakanka, kad natūraliai būtų sureguliuota kanopinių žvėrių ar vidutinio dydžio plėšrūnų gausa, todėl pastarųjų poveikis ekosistemoms reikšmingas neigiamas, neleidžia pasiekti natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos tikslų“, – teigiama projekto lydraštyje.

Aplinkos ministerijos sumanymas nustebino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Liną Jonauską. Anot jo, tai skubotas siūlymas.

„Laukinių žvėrių apskaita nėra tikra, ji su baisiomis paklaidos ribomis, jos tikslumo yra lygiai nulis. Tie laukinių gyvūnų skaičiai yra butaforiniai, dažniausiai išgalvoti ir pritemti“, – BNS sakė jis.

„Dažniausiai plotų vienetų būrelių nariai savo plotuose suskaičiuoja gyvūnus daugmaž pamatę briedį viename, kitam kampe, štai ir bus du briedžiai. Bet briedžio gyvenimo arealas yra apie 10 tūkst. hektarų, tai reiškia, kad vienas tas pats briedis gali migruoti per kokius net tris ar keturis plotus. Tai reiškia, kad trys ar keturi medžiotojų plotų vienetai gali suskaičiuoti tą patį briedį, o ministerijai pateikti skaičiai rodys, kad yra ten toj vietoj keturi briedžiai“, – tvirtino L. Jonauskas.

Jis pabrėžė, kad sprendžiant dėl limitų atsisakymo negalima kliautis tik žvėrių apskaita.

„Kol nėra tos tikslios apskaitos, taip nuimti limitus medžioti briedžiams, mano manymu, yra, švelniai tariant, labai neatsargu“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

„Aš suprantu, kad galbūt čia yra koks nors medžiotojų interesas ar dar kas nors, bet ministerijai nereikėtų pamiršti, kad ji pirmiausia turi saugoti gamtą. Ir kol nėra patikrintų duomenų, kol neaišku, kokią įtaką tas sprendimas darys laukinei gamtai, nereikėtų skubėti su tokiais sprendimais“, – akcentavo politikas.

Žemiau kritikos jis vadino ir argumentą, jog gamtoje nepakanka plėšrūnų, kad kanopinių žvėrių populiacija būtų reguliuojama natūraliu būdu. Aplinkos ministro sprendimu vilkų sumedžiojimo kvota padidinta nuo 60 žvėrių 2018 metais iki 341 šį sezoną.

„O dabar, kai tų licencijų nebeliks, tai kiek matys realiai, tiek ir gali medžioti. Kur ta riba yra? Klausimas yra labai atviras. Aš tikrai manau, kad šiandien su atsisakymu licencijų briedžiams yra labai paskubėta“, – kalbėjo L. Jonauskas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) BNS informavo, kad kasmet Lietuvoje vidutiniškai gaunama apie 700 prašymų įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

Daugiausia žalos padaroma ūkiniams gyvūnams – ŽŪM duomenimis, vienam atvejui žala vidutiniškai siekia iki 500 eurų.

„Nors augalininkystės ūkiai statistiškai sudaro mažesnę dalį visų atvejų, dėl didesnių pasėlių plotų ir aukštesnių supirkimo kainų kai kuriais atvejais žala gali siekti net iki 10 tūkst. Eur vienam ūkiui“, – teigiama Ministerijos atsakyme.

Anot jos, 2022 m. medžiojamų žvėrių nustatyta žala siekė apie 210 tūkst. Eur, paveiktas plotas – apie 1 300 ha žemės ūkio naudmenų, 2023 m. – atitinkamai 250 tūkst. Eur ir daugiau kaip 1 500 ha.

„Stebimos tendencijos rodo, kad pranešimų skaičius išlieka stabilus, tačiau kai kuriose savivaldybėse, ypač ten, kur intensyvi augalininkystė arba gausesnės elninių žvėrių populiacijos, fiksuojamas didesnis žalos mastas“, – tvirtino ŽŪM.