Srutomis laistomų laukų dvoką slopins baudomis
2014-07-09

Jurbarkas. Nusiskundimai dėl „Dainių" kiaulių komplekso srutomis laistomų laukų vėl aplinkosaugininkų akiratyje. Vasarą, suintensyvėjus kvapams, ši problema aštrėja, o su ja pasipila ir nauji skundai. Kadangi laboratoriniai tyrimai oro taršos nerodo, „Dainių" direktorius Kasparas Jurevičius siūlo smarvės priežasčių ieškoti ne fermose, o aplinkinių ūkininkų laukuose, kurie laistomi iš bendrovės vežamomis srutomis.

Ūkininkams už aplinkosaugos pažeidimus baudos gali būti skiriamos, o bendrovėms - ne. Išeitį siūlo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimų projekto rengėjai, t. y. numatyti sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Kalta bendrovė?

LYTAGRA 19 07 04 mob

Atšilus orams Jurbarko miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai jau spėjo pajusti iš Dainių kaimo pašonės pasklidusią kiaulių srutų smarvės bangą. Į taršos šaltinio paieškas įsitraukęs Jurbarko tarybos narys, vietos verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus tikina jau ne kartą pagaunantis „kaltininką" - „Dainių" bendrovės traktorių, gausiai srutomis laistantį aplinkinius laukus.

„Šalia „Dainiams" priklausančios Gedžių kiaulių fermos gretimo ūkio kukurūzų laukas tiesiog skendo srutose. Net kitą dieną dalis srutų dar nebuvo įsigėrusios," - pamena G. Stoškus, kurio skundai dėl nuolat miestą pasiekiančios srutų smarvės yra apkeliavę visas įmanomas instancijas.

Verslininko ir politiko teigimu, didžiausia problema tai, kad išaiškinus aplinkosaugos pažeidimus būna nubausta ne srutas laistanti bendrovė, o ūkis, kurio laukuose tos srutos paskleidžiamos. Arba traktorininkas, atliekantis šį darbą.

Srutos  vežamos iš bendrovei „Dainiai" priklausančių fermų

„Juk srutas veža ne ūkininkas, o kiaules auginanti bendrovė. Aplinkos ministerijos išduotame Taršos prevencijos kontrolės leidime numatyta, kad iš Gedžių kiaulių fermos srutos gali būti išvežamos tik pavasarį ir rudenį, o laukai buvo laistomi birželį. Be to, numatyta, kad srutas laistys per įrenginius, turinčius žarnas, o čia buvo gausiai pilama tiesiai iš talpos. Dėl nesandarios technikos dalis srutų teko ir keliui," - piktinosi laistymo eigą filmavęs G. Stoškus.

Rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai šį incidentą užfiksavo, tačiau plačiau jo nekomentuoja, nes vyksta tyrimas. Pagal mėšlo tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus, laukų negalima laistyti nuo birželio 15-osios iki rugpjūčio 1 d. , išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzai buvo laistomi dar neatėjus šitam terminui, birželio 10-11 dienomis.

Kaltas ūkininkas?

UAB „Dainiai" ilgametis vadovas Kasparas Jurevičius įsitikinęs, kad atsakomybę už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi laistant laukus srutomis turi prisiimti tie ūkininkai ir bendrovės, kurių laukai tręšiami.

„Esmė ne tai, kas veža. Kiekvienas ūkininkas, turintis žemės, žino, kada ir kaip ją tręšti. Mes srutas pristatome reikiamą dieną, reikiamu laiku ten, kur mūsų prašo. O kad per daug prilieja, tai tikrai ne mūsų reikalas. Kiekvienas augintojas sudaro tręšimo planus, žino, kiek sunaudojo mineralinių trąšų ir kiek jam reikia organinių. Turime sutartį su ūkininkais, kad mes jiems atvežame srutas, o visą atsakomybę dėl kiekio prisiima jie. Ar ūkininkai leistų tyčia pilti per daug srutų ir niokoti žemę? Čia tik atskirų asmenų politikavimas," - sako Kasparas Jurevičius, tvirtindamas, kad „Dainių" bendrovė įvykdo visus nustatytus reikalavimus.

Bendrovė turi 280 ha pievų, kuriose išlaisto dalį srutų, ir naudoja laistymo įrangą, atitinkančią visus reikalavimus. Šiais metais uždengtos ir daug diskusijų kėlusios srutų lagūnos, kurių uždengimas buvo tikras galvosūkis net specialistams.

Įstatymai vykdomi paraidžiui

Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyrius vyriausiasis specialistas Rimantas Beinaravičius tvirtina, kad Jurbarko rajonas išties pirmauja skundais, tačiau kad ir kiek buvo atlikta „Dainių" bendrovėje oro taršos tyrimų, normatyvų viršijimo nustatyta. „Pagrindinė oro taršos priežastis - amoniako koncentracija, tačiau ji „Dainių" kiaulių komplekse neviršijama. Šiomis dienomis vėl bus imami mėginiai, nes norime įsitikinti, kokia koncentracija būna karštomis dienomis," - sako specialistas.

Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininko Gintario Stoškaus teigimu, po srutų laistymo bendrovės „Agrowill Jurbarkai" kukurūzų laukuose telkšojo balos. Kad tai įrodytų, verslininkas nufotografavo laukus

Pasak R. Beinaravičiaus, didelė tikimybė, kad smarvė sklinda ne nuo fermų, o tada, kai srutomis laistomi laukai. Dėl tyčinio didelio kiekio laistymo jis abejoja. „Niekas nenori pertręšti laukų, nes pačiam ūkininkui tai nenaudinga, gali nukentėti derlius. Kai laistoma žarnomis, dirvos paviršiuje atrodo labai daug, kaip ir sausros metu laistant daržą, bet po kurio laiko viskas įsigeria į dirvą. Natūralu, kad kvapas taip pat iškart neišgaruoja," - svarsto specialistas, patardamas ten, kur kyla nuolatiniai nepasitenkinimai, paviešinti laukų tręšimo planus, kad gyventojai galėtų numatyti, pasiplanuoti ar tiesiog geriau įvertinti tą laikotarpį, kada bus vežamos srutos.

Jurbarko r. aplinkos apsaugos agentūra ūkininkų sudarytus laukų tręšimo planus turi, tačiau preliminarių datų nereikalauja. „Kalendorinių tręšimo planų niekas nesudaro ir tokio reikalavimo nėra. Jeigu teisės aktuose toks reikalavimas būtų, skelbtume. Aš negaliu reikalauti daugiau, negu reikalauja teisės aktai, " -  teigia Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys.

Pažeidėjus tramdys baudos

Mėšlo ir srutų laikymo bei tvarkymo pažeidimams kelią užkirsti žada Aplinkos apsaugos įstatymo projektas, kuriuo už aplinkosaugos pažeidimus numatomos sankcijos ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pasak Aplinkos ministerijos viceministro Almanto Petkaus, projektas iki šiol taisomas ir pildomas, kadangi išsiskiria ministerijų nuomonės dėl numatytų baudų dydžio.

„Manome, kad fiziniams asmenims baudos už aplinkosaugos pažeidimus turi būti mažesnės, o juridiniams - didesnės, tad dabar ieškome sutarimo. Aplinkos ministerijos nuomone, ten, kur baigiasi fizinių asmenų baudos, turi būti juridinių asmenų apatinė riba. Žemės ūkio ministerija siūlo, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims būtų įmanoma taikyti kažkuriuo atveju vienodas baudas. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodoma, kad, jeigu fizinis asmuo pripažįsta savo kaltę iš karto, tai jis vieną kartą gali sumokėti pusę minimalios baudos. Norime išsiaiškinti, ar tai galiotų juridiniams asmenims," - sako viceministras. Pastarasis klausimas turėtų būti aptariamas dar šią savaitę.

Naujas įstatymas leistų adekvačiau įvertinti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus. Dainių atveju, jei būtų pripažinta, kad srutas bendrovė gabeno netinkama technika ir netinkamai laistė, galėtų būti baudžiamas ne traktorininkas, o bendrovė. „Kada bus Seime priimtas naujas įstatymų paketas apie kurį čia kalbame, nuobauda galės būti taikoma ir bendrovei. Kol kas atsakomybė gresia tik darbuotojui arba vadovui, atsakingam už tą veiklą. Dabar, jei ūkininkas padaro nedidelį nusižengimą, jam gresia bauda nuo 800 iki 1500 litų, jei bendrovės darbuotojas - nuo 1500 iki 4000, o naujame projekte juridinių asmenų nusižengimai būtų įvertinti nuo 1500 litų iki 20 000 Lt bauda," - sako viceministras A. Petkus, pasvarstydamas, kad didesnės baudos priverstų bendroves atidžiau kontroliuoti savo veiklą.

Teigiama, kad naujas įstatymas leistų adekvačiau įvertinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus. Pripažinus, kad srutas bendrovė gabeno ar laistė netinkamai, ji galėtų sulaukti baudos

Viceministro nuomone, pažeidimus būtų lengviau kontroliuoti, jeigu gyventojai greičiau reaguotų į vieną ar kitą įvykį. „Dažniausiai pranešimus gauname praėjus kelioms dienoms po įvykio. Sugaudyti srutų laistymo ar mėšlo tvarkymo kvapų po 3-4 dienų yra per vėlu", - teigia viceministras A. Petkus, patardamas informaciją apie galimus aplinkosaugos pažeidimus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šia Aplinkos ministerijos sukurta galimybe jau trečias mėnuo gali pasinaudoti asmenys, matantys, kad tam tikrose vietose nesilaikoma nustatytų aplinkosaugos normų. Tik štai jurbarkiečių šis projektas per daug nedžiugina, nes pranešimų apie nemalonius kvapus bendrosios pagalbos linija nepriima.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai