Lietuvai - nemalonumai dėl ribojimų įsigyti mišką (papildyta)
2021-01-26

Vilnius. Europos Komisija ragina Lietuvą pagrįsti Miškų įstatymo pataisą dėl miškų nuosavybės ribojimo, kuri galimai prieštarauja ES sutarties 63 straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą – 1 500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d., EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Aplinkos ministerija 2020-ųjų spalio 22 d. paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 m. vasario 17 dienos.

„Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis. Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Tokį ribojimą įvedę buvusios kadencijos parlamentarai teigė, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų. Seimo nariai sako, kad ribojimas padės sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugai.

Prezidentas G. Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė. Kritikai sako, kad ribojimas gali trukdyti naujiems investuotojams.

Turto valdymo bendrovės „I Asset Management“ valdybos narys „Baltic Green Fund“ investicijų direktorius Simonas Jurgionis teigia, kad 2020 metais įsigaliojęs ribojimas itin smarkiai paveikė miškininkystės rinką ir jos konkurencingumą, nes naujos tiesioginės užsienio investicijos į šį verslą praktiškai sustojo. 

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad Lietuva turi pateikti EK motyvuotą atsakymą, kodėl buvo priimtas įstatymas dėl miško įsigijimo ribojimų, ir to turėtų pakakti visoms galimoms abejonėms išsklaidyti. 

„To paties Europos Komisija klausė, kai Lietuvoje buvo apribotas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, kuris yra 500 hektarų. Komisijai buvo atsakyta ir tuo būdu tos problemos išspręstos. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kuri turi panašius ribojimus, nors tam ir taiko kitokias priemones nei Lietuva“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad tiek žemės ūkio paskirties žemės, tiek miško kaina Lietuvoje yra mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl masina stambius užsienio investuotojus. 

„Todėl dabar yra svarbu Europos Komisijai pateikti aiškią poziciją ir argumentus, kodėl buvo nuspręsta įvesti tokius ribojimus“, – BNS teigė K. Mažeika. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras – dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

BNS, AM inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai