Vilnius. Širvintos, Mūšios, Musės, Vyžintos, Alantos ir Aptekos upėse įrengtos švelniosios renatūralizacijos priemonės turėtų padėti atstatyti gerą ekologinę šių vandens telkinių būklę, praneša Aplinkos ministerija.

Upių vagose, siekiant pagerinti hidromorfologines sąlygas, sudėti didelio skersmens rieduliai, suformuoti akmenų metiniai (iš akmenų sudėtos specialios struktūros) ir bunos, išardytos patvankos. Taip atkuriama kuo įvairesnė tėkmė, būdinga žmogaus nepaveiktoms upėms. Be to, pakrantės apželdintos medžiais.

Aplinkosaugininkų teigimu, akmenų metiniai permaišys vandens masę ir tai turėtų padidinti deguonies koncentraciją. Tikimasi, kad ši priemonė padės atkurti žuvų išteklius ir sudarys palankesnę aplinką bestuburių rūšims. Planuojama, kad greta augančių medžių šešėlis mažins vandens temperatūrą ir tuo pačiu saugos upes, kad neapželtų. Kartu jos bus skatinamos natūraliai apsivalyti.

Teigiama, kad renatūralizuojamuose upių ruožuose panaudotos tik gamtinės kilmės medžiagos. Pasirinktos priemonės upėms tvarkyti nekeis vagos trajektorijos ir nesukels žalingos krantų erozijos.

Vaga liks savo vietoje ir nepažeis gretimų privačių sklypų, nesutrikdys drenažo sistemų ir neapsunkins jų priežiūros, nesumažins upės pralaidumo liūčių, tirpsmo laikotarpiu, nekliudys žuvų ar kitų gyvūnų migracijai. Taip pat bus išsaugotos galimybės prižiūrėti vagas ir šlaitus, drenažo sistemas.

Anot Aplinkos ministerijos, sureguliuotos upės neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir be papildomų priemonių mažai tikėtina, kad ji galėtų atsistatyti artimiausiais dešimtmečiais. Tad šiuo metu tvarkoma dar vienuolika šalies upių: Nevėžis, Kernavė, Juosta, Upytė, Juostinas, Molaina, Įstras, Pyvesa, Marnaka, Vyžinta ir Vokė. Jeigu gamtinės sąlygos bus palankios, jų renatūralizaciją planuojama užbaigti 2022 m. pavasarį.